Surah An-Noor Verse 43 - Tamil Translation by Jan Turst Foundation
Surah An-Noorأَلَمۡ تَرَ أَنَّ ٱللَّهَ يُزۡجِي سَحَابٗا ثُمَّ يُؤَلِّفُ بَيۡنَهُۥ ثُمَّ يَجۡعَلُهُۥ رُكَامٗا فَتَرَى ٱلۡوَدۡقَ يَخۡرُجُ مِنۡ خِلَٰلِهِۦ وَيُنَزِّلُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مِن جِبَالٖ فِيهَا مِنۢ بَرَدٖ فَيُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ وَيَصۡرِفُهُۥ عَن مَّن يَشَآءُۖ يَكَادُ سَنَا بَرۡقِهِۦ يَذۡهَبُ بِٱلۡأَبۡصَٰرِ
(Napiye!) Nir parkkavillaiya? Niccayamaka allah mekattai metuvaka iluttu, pinnar avarrai onraka inaiyacceytu, atan pin atai (onrin mitu onru certtu) atarttiyakkukiran; appal atan natuveyiruntu malai veliyavataip parkkirir; innum avan vanattil malaika(laip ponra meka kuttanka)liliruntu panikkattiyaiyum irakki vaikkinran; atait tan natiyavarkal mitu vilumpatic ceykiran - tan natiyavarkalai vittum atai vilakkiyum vitukiran - atan minnoli parvaikalaip parikka nerunkukiratu