Surah An-Najm - Malayalam Translation by Muhammad Karakunnu And Vanidas Elayavoor
وَٱلنَّجۡمِ إِذَا هَوَىٰ
nakṣatraṁ sākṣi. at astamikkumpēāḷ
Surah An-Najm, Verse 1
مَا ضَلَّ صَاحِبُكُمۡ وَمَا غَوَىٰ
niṅṅaḷuṭe kūṭṭukāranāya pravācakan vaḻiteṟṟiyiṭṭilla. durmārgiyāyiṭṭumilla
Surah An-Najm, Verse 2
وَمَا يَنطِقُ عَنِ ٱلۡهَوَىٰٓ
addēhaṁ tēānniyapēāle sansārikkunnumilla
Surah An-Najm, Verse 3
إِنۡ هُوَ إِلَّا وَحۡيٞ يُوحَىٰ
ī sandēśaṁ addēhattinu nalkappeṭṭa divya bēādhanaṁ mātramāṇ
Surah An-Najm, Verse 4
عَلَّمَهُۥ شَدِيدُ ٱلۡقُوَىٰ
addēhatte at abhyasippiccat ēṟe karuttanāṇ
Surah An-Najm, Verse 5
ذُو مِرَّةٖ فَٱسۡتَوَىٰ
prabalanāya oru vyakti. aṅṅane avan nivarnnuninnu
Surah An-Najm, Verse 6
وَهُوَ بِٱلۡأُفُقِ ٱلۡأَعۡلَىٰ
atyunnatamāya cakravāḷattilāyikkeāṇṭ
Surah An-Najm, Verse 7
ثُمَّ دَنَا فَتَدَلَّىٰ
pinne avan aṭuttuvannu. vīṇṭuṁ aṭuttu
Surah An-Najm, Verse 8
فَكَانَ قَابَ قَوۡسَيۡنِ أَوۡ أَدۡنَىٰ
aṅṅane raṇṭu villēāḷamēā atil kūṭutalēā aṭutt nilakeāṇṭu
Surah An-Najm, Verse 9
فَأَوۡحَىٰٓ إِلَىٰ عَبۡدِهِۦ مَآ أَوۡحَىٰ
appēāḷ, allāhu tanṟe dāsan nalkēṇṭa sandēśaṁ avan bēādhanamāyi nalki
Surah An-Najm, Verse 10
مَا كَذَبَ ٱلۡفُؤَادُ مَا رَأَىٰٓ
addēhaṁ kaṇṇukeāṇṭu kaṇṭatine manas's kaḷavākkiyilla
Surah An-Najm, Verse 11
أَفَتُمَٰرُونَهُۥ عَلَىٰ مَا يَرَىٰ
enniṭṭuṁ ā pravācakan nēril kaṇṭatinekkuṟicc niṅṅaḷ addēhattēāṭ tarkkikkukayāṇēā
Surah An-Najm, Verse 12
وَلَقَدۡ رَءَاهُ نَزۡلَةً أُخۡرَىٰ
maṟṟeāru iṟaṅṅivaravu vēḷayiluṁ addēhaṁ jibrīline kaṇṭiṭṭuṇṭ
Surah An-Najm, Verse 13
عِندَ سِدۡرَةِ ٱلۡمُنتَهَىٰ
sidṟatul muntahāyuṭe aṭutt vecc
Surah An-Najm, Verse 14
عِندَهَا جَنَّةُ ٱلۡمَأۡوَىٰٓ
atinaṭuttāṇ abhayasthānamāya svargaṁ
Surah An-Najm, Verse 15
إِذۡ يَغۡشَى ٱلسِّدۡرَةَ مَا يَغۡشَىٰ
annēraṁ sidṟaye āvaraṇaṁ ceyyunna atigambhīramāya prabhāvaṁ atine āvaraṇaṁ ceyyunnuṇṭāyirunnu
Surah An-Najm, Verse 16
مَا زَاغَ ٱلۡبَصَرُ وَمَا طَغَىٰ
appēāḷ pravācakanṟe dr̥ṣṭi teṟṟippēāyilla. paridhi laṅghiccumilla
Surah An-Najm, Verse 17
لَقَدۡ رَأَىٰ مِنۡ ءَايَٰتِ رَبِّهِ ٱلۡكُبۡرَىٰٓ
uṟappāyuṁ addēhaṁ tanṟe nāthanṟe mahattāya cila dr̥ṣṭāntaṅṅaḷ kaṇṭiṭṭuṇṭ
Surah An-Najm, Verse 18
أَفَرَءَيۡتُمُ ٱللَّـٰتَ وَٱلۡعُزَّىٰ
“lāti”neyuṁ “us'sa”yeyuṁ sambandhicc niṅṅaḷ cinticcu nēākkiyiṭṭuṇṭēā
Surah An-Najm, Verse 19
وَمَنَوٰةَ ٱلثَّالِثَةَ ٱلۡأُخۡرَىٰٓ
kūṭāte mūnnāmatāyuḷḷa “manāti” nekkuṟiccuṁ
Surah An-Najm, Verse 20
أَلَكُمُ ٱلذَّكَرُ وَلَهُ ٱلۡأُنثَىٰ
niṅṅaḷkk āṇuṁ allāhuvin peṇṇuṁ, allē
Surah An-Najm, Verse 21
تِلۡكَ إِذٗا قِسۡمَةٞ ضِيزَىٰٓ
eṅkil it tīrttuṁ nīti rahitamāya vibhajanaṁ tanne
Surah An-Najm, Verse 22
إِنۡ هِيَ إِلَّآ أَسۡمَآءٞ سَمَّيۡتُمُوهَآ أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُم مَّآ أَنزَلَ ٱللَّهُ بِهَا مِن سُلۡطَٰنٍۚ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَمَا تَهۡوَى ٱلۡأَنفُسُۖ وَلَقَدۡ جَآءَهُم مِّن رَّبِّهِمُ ٱلۡهُدَىٰٓ
yathārthattil ava, niṅṅaḷuṁ niṅṅaḷuṭe pūrva pitākkaḷuṁ viḷicca cila pērukaḷallāteānnumalla. allāhu ivaykkeānnuṁ oru teḷivuṁ nalkiyiṭṭilla. ūhatteyuṁ dēhēchayeyuṁ mātramāṇ avar pinpaṟṟunnat. niścayaṁ, avarkk taṅṅaḷuṭe nāthanil ninnuḷḷa nērvaḻi vannettiyiṭṭuṇṭ
Surah An-Najm, Verse 23
أَمۡ لِلۡإِنسَٰنِ مَا تَمَنَّىٰ
atalla; manuṣyan keāticcateākkettanneyāṇēā avann kiṭṭuka
Surah An-Najm, Verse 24
فَلِلَّهِ ٱلۡأٓخِرَةُ وَٱلۡأُولَىٰ
ennāl aṟiyuka: ī lēākavuṁ paralēākavuṁ allāhuvinṟētāṇ
Surah An-Najm, Verse 25
۞وَكَم مِّن مَّلَكٖ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ لَا تُغۡنِي شَفَٰعَتُهُمۡ شَيۡـًٔا إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ أَن يَأۡذَنَ ٱللَّهُ لِمَن يَشَآءُ وَيَرۡضَىٰٓ
mānatt etra malakkukaḷuṇṭ! avaruṭe śupārśakaḷeānnuṁ oṭṭuṁ upakarikkukayilla. allāhu ichikkukayuṁ iṣṭappeṭukayuṁ ceyyunnavarkk avan anumati nalkiya śēṣamallāte
Surah An-Najm, Verse 26
إِنَّ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ لَيُسَمُّونَ ٱلۡمَلَـٰٓئِكَةَ تَسۡمِيَةَ ٱلۡأُنثَىٰ
paralēāka viśvāsamillāttavar malakkukaḷe strīnāmaṅṅaḷilāṇ viḷikkunnat
Surah An-Najm, Verse 27
وَمَا لَهُم بِهِۦ مِنۡ عِلۡمٍۖ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّۖ وَإِنَّ ٱلظَّنَّ لَا يُغۡنِي مِنَ ٱلۡحَقِّ شَيۡـٔٗا
avarkk atēkkuṟicc oraṟivumilla. avar ūhatte mātraṁ pinpaṟṟukayāṇ. ūhamēā, satyattin oru prayēājanavuṁ ceyyukayilla
Surah An-Najm, Verse 28
فَأَعۡرِضۡ عَن مَّن تَوَلَّىٰ عَن ذِكۡرِنَا وَلَمۡ يُرِدۡ إِلَّا ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَا
atināl nam'me ōrkkunnatil ninn pintiriyukayuṁ aihika jīvitasukhattinappuṟameānnuṁ lakṣyamākkātirikkukayuṁ ceyyunnavare avaruṭe pāṭṭin viṭuka
Surah An-Najm, Verse 29
ذَٰلِكَ مَبۡلَغُهُم مِّنَ ٱلۡعِلۡمِۚ إِنَّ رَبَّكَ هُوَ أَعۡلَمُ بِمَن ضَلَّ عَن سَبِيلِهِۦ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِمَنِ ٱهۡتَدَىٰ
avarkku nēṭānāya aṟiv atumātramāṇ. tanṟe mārgattilninn teṟṟiyavar ārenn ēṟṟaṁ nannāyaṟiyunnavan ninṟe nāthanāṇ. nērvaḻi prāpiccavareppaṟṟi nannāyaṟiyunnavanuṁ avan tanne
Surah An-Najm, Verse 30
وَلِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِ لِيَجۡزِيَ ٱلَّذِينَ أَسَـٰٓـُٔواْ بِمَا عَمِلُواْ وَيَجۡزِيَ ٱلَّذِينَ أَحۡسَنُواْ بِٱلۡحُسۡنَى
ākāśa bhūmikaḷiluḷḷateākkeyuṁ allāhuvinṟētāṇ. durvr̥ttarkk avaruṭe pravarttanaṅṅaḷkkeātta pratiphalaṁ nalkānāṇat. sadvr̥ttarkk sadphalaṁ sam'mānikkānuṁ
Surah An-Najm, Verse 31
ٱلَّذِينَ يَجۡتَنِبُونَ كَبَـٰٓئِرَ ٱلۡإِثۡمِ وَٱلۡفَوَٰحِشَ إِلَّا ٱللَّمَمَۚ إِنَّ رَبَّكَ وَٰسِعُ ٱلۡمَغۡفِرَةِۚ هُوَ أَعۡلَمُ بِكُمۡ إِذۡ أَنشَأَكُم مِّنَ ٱلۡأَرۡضِ وَإِذۡ أَنتُمۡ أَجِنَّةٞ فِي بُطُونِ أُمَّهَٰتِكُمۡۖ فَلَا تُزَكُّوٓاْ أَنفُسَكُمۡۖ هُوَ أَعۡلَمُ بِمَنِ ٱتَّقَىٰٓ
avarēā, van pāpaṅṅaḷuṁ nīcavr̥ttikaḷuṁ varjikkunnavarāṇ. keāccu vīḻcakaḷeāḻike. niścayamāyuṁ ninṟe nāthan udāramāyi peāṟukkunnavanāṇ. niṅṅaḷe bhūmiyil ninn sr̥ṣṭiccuṇṭākkiyappēāḻuṁ niṅṅaḷ niṅṅaḷuṭe mātākkaḷuṭe garbhāśayattil bhrūṇamāyirunnappēāḻuṁ niṅṅaḷeppaṟṟi nannāyaṟiyunnavan avan tanne. atināl niṅṅaḷ svayaṁ viśud'dhi camayātirikkuka. yathārtha bhaktanārenn nannāyaṟiyunnavan avan mātramāṇ
Surah An-Najm, Verse 32
أَفَرَءَيۡتَ ٱلَّذِي تَوَلَّىٰ
ennāl satyattil ninn pintiriññavane nī kaṇṭēā
Surah An-Najm, Verse 33
وَأَعۡطَىٰ قَلِيلٗا وَأَكۡدَىٰٓ
kuṟaccu keāṭuttu nirttiyavane
Surah An-Najm, Verse 34
أَعِندَهُۥ عِلۡمُ ٱلۡغَيۡبِ فَهُوَ يَرَىٰٓ
avanṟe vaśaṁ valla abhetika jñānavumuṇṭēā? aṅṅane avanat kaṇṭukeāṇṭirikkukayāṇēā
Surah An-Najm, Verse 35
أَمۡ لَمۡ يُنَبَّأۡ بِمَا فِي صُحُفِ مُوسَىٰ
atalla; mūsāyuṭe ēṭukaḷiluḷḷavayeppaṟṟi avan aṟiv labhicciṭṭillē
Surah An-Najm, Verse 36
وَإِبۡرَٰهِيمَ ٱلَّذِي وَفَّىٰٓ
uttaravāditvaṅṅaḷ pūrttīkaricca ibṟāhīminṟeyuṁ
Surah An-Najm, Verse 37
أَلَّا تَزِرُ وَازِرَةٞ وِزۡرَ أُخۡرَىٰ
atentennāl pāpabhāraṁ cumakkunna āruṁ aparanṟe pāpaccumaṭ pēṟukayilla
Surah An-Najm, Verse 38
وَأَن لَّيۡسَ لِلۡإِنسَٰنِ إِلَّا مَا سَعَىٰ
manuṣyan avan pravartticcatallāteānnumilla
Surah An-Najm, Verse 39
وَأَنَّ سَعۡيَهُۥ سَوۡفَ يُرَىٰ
tanṟe karmaphalaṁ tāmasiyāte avane kāṇikkuṁ
Surah An-Najm, Verse 40
ثُمَّ يُجۡزَىٰهُ ٱلۡجَزَآءَ ٱلۡأَوۡفَىٰ
pinne avannatin tikavēāṭe pratiphalaṁ labhikkuṁ
Surah An-Najm, Verse 41
وَأَنَّ إِلَىٰ رَبِّكَ ٱلۡمُنتَهَىٰ
oṭuvil okkeyuṁ ninṟe nāthaṅkalāṇ cennettuka
Surah An-Najm, Verse 42
وَأَنَّهُۥ هُوَ أَضۡحَكَ وَأَبۡكَىٰ
cirippikkunnatuṁ karayippikkunnatuṁ avanāṇ
Surah An-Najm, Verse 43
وَأَنَّهُۥ هُوَ أَمَاتَ وَأَحۡيَا
marippikkunnatuṁ jīvippikkunnatuṁ avan tanne
Surah An-Najm, Verse 44
وَأَنَّهُۥ خَلَقَ ٱلزَّوۡجَيۡنِ ٱلذَّكَرَ وَٱلۡأُنثَىٰ
iṇakaḷe-āṇineyuṁ peṇṇineyuṁ-sr̥ṣṭiccatuṁ avanāṇ
Surah An-Najm, Verse 45
مِن نُّطۡفَةٍ إِذَا تُمۡنَىٰ
bījattilninn; at sravikkappeṭṭāl
Surah An-Najm, Verse 46
وَأَنَّ عَلَيۡهِ ٱلنَّشۡأَةَ ٱلۡأُخۡرَىٰ
vīṇṭuṁ jīvippikkukayennat avanṟe bādhyatayatre
Surah An-Najm, Verse 47
وَأَنَّهُۥ هُوَ أَغۡنَىٰ وَأَقۡنَىٰ
aiśvaryamēkiyatuṁ tr̥ptanākkiyatuṁ avan tanne
Surah An-Najm, Verse 48
وَأَنَّهُۥ هُوَ رَبُّ ٱلشِّعۡرَىٰ
puṇartaṁ nakṣatrattinṟe nāthanuṁ avanāṇ
Surah An-Najm, Verse 49
وَأَنَّهُۥٓ أَهۡلَكَ عَادًا ٱلۡأُولَىٰ
perāṇika ād vargatte naśippiccatuṁ avan tanne
Surah An-Najm, Verse 50
وَثَمُودَاْ فَمَآ أَبۡقَىٰ
thamūdineyuṁ. avarilāreyuṁ bākkiveccilla
Surah An-Najm, Verse 51
وَقَوۡمَ نُوحٖ مِّن قَبۡلُۖ إِنَّهُمۡ كَانُواْ هُمۡ أَظۡلَمَ وَأَطۡغَىٰ
atinu mumpe nūhinṟe janatayeyuṁ avan naśippiccu. kāraṇaṁ, avar kaṭutta akramikaḷuṁ dhikkārikaḷumāyirunnu
Surah An-Najm, Verse 52
وَٱلۡمُؤۡتَفِكَةَ أَهۡوَىٰ
kīḻmēl maṟiñña nāṭineyuṁ avan takarttu tarippaṇamākki
Surah An-Najm, Verse 53
فَغَشَّىٰهَا مَا غَشَّىٰ
aṅṅane avanatine van vipattināl mūṭi
Surah An-Najm, Verse 54
فَبِأَيِّ ءَالَآءِ رَبِّكَ تَتَمَارَىٰ
enniṭṭuṁ ninṟe nāthanṟe anugrahaṅṅaḷil ētineyāṇ nī sanśayikkunnat
Surah An-Najm, Verse 55
هَٰذَا نَذِيرٞ مِّنَ ٱلنُّذُرِ ٱلۡأُولَىٰٓ
ī pravācakan mumpuḷḷa tākkītukāruṭe kūṭṭattilpeṭṭa munnaṟiyippukāran tanne
Surah An-Najm, Verse 56
أَزِفَتِ ٱلۡأٓزِفَةُ
varānirikkunna ā sambhavaṁ athavā lēākāvasānaṁ itā aṭuttettiyirikkunnu
Surah An-Najm, Verse 57
لَيۡسَ لَهَا مِن دُونِ ٱللَّهِ كَاشِفَةٌ
atine taṭṭimāṟṟān allāhu allāte ārumilla
Surah An-Najm, Verse 58
أَفَمِنۡ هَٰذَا ٱلۡحَدِيثِ تَعۡجَبُونَ
enniṭṭuṁ ī vacanatte sambandhicc niṅṅaḷ vismayaṁ kūṟukayāṇēā
Surah An-Najm, Verse 59
وَتَضۡحَكُونَ وَلَا تَبۡكُونَ
niṅṅaḷ cirikkukayēā? karayātirikkukayuṁ
Surah An-Najm, Verse 60
وَأَنتُمۡ سَٰمِدُونَ
niṅṅaḷ tikañña aśrad'dhayil tanne kaḻiyukayāṇēā
Surah An-Najm, Verse 61
فَٱسۡجُدُواْۤ لِلَّهِۤ وَٱعۡبُدُواْ۩
atināl allāhuvin sāṣṭāṅgaṁ praṇamikkuka. avan mātraṁ vaḻippeṭukayuṁ ceyyuka
Surah An-Najm, Verse 62