Surah Adh-Dhariyat - Sinhala Translation by Naseem Ismail And Masoor Maulana, Kaleel
وَٱلذَّـٰرِيَٰتِ ذَرۡوٗا
(muhudu jalaya vāśpa vaśayen) visuruvā harina suḷi suḷaṁ matada
Surah Adh-Dhariyat, Verse 1
فَٱلۡحَٰمِلَٰتِ وِقۡرٗا
(ema jala-vāśpa) usuḷana valākuḷu matada
Surah Adh-Dhariyat, Verse 2
فَٱلۡجَٰرِيَٰتِ يُسۡرٗا
(vividha pradēśayanṭada eya) pahasuven darāgena yana valākuḷu matada
Surah Adh-Dhariyat, Verse 3
فَٱلۡمُقَسِّمَٰتِ أَمۡرًا
eya (bhūmiyehi vividha pradēśayanhi) khedā venkara harina dæya matada sattakinma
Surah Adh-Dhariyat, Verse 4
إِنَّمَا تُوعَدُونَ لَصَادِقٞ
(kriyāvanṭa sarilana phalavipāka denu labannēya yayi) obaṭa denu læbū poronduva niyata vaśayenma satyayaki
Surah Adh-Dhariyat, Verse 5
وَإِنَّ ٱلدِّينَ لَوَٰقِعٞ
niyata vaśayenma (kriyāvanṭa sarilana) phalavipāka anivāryayenma denu læbē
Surah Adh-Dhariyat, Verse 6
وَٱلسَّمَآءِ ذَاتِ ٱلۡحُبُكِ
(tārakāvangē) mārgayangen yut ahasa mata sattakinma
Surah Adh-Dhariyat, Verse 7
إِنَّكُمۡ لَفِي قَوۡلٖ مُّخۡتَلِفٖ
niyata vaśayenma oba (divrumehi) venaskam æti karamin katā karannehuya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 8
يُؤۡفَكُ عَنۡهُ مَنۡ أُفِكَ
(dænaṭamat allāhgē situvillaṭa anuva) haravanu læbū ayama divrumen ǣtaṭa haravanu labannēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 9
قُتِلَ ٱلۡخَرَّـٰصُونَ
boru kiyannan vināśama vannāha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 10
ٱلَّذِينَ هُمۡ فِي غَمۡرَةٖ سَاهُونَ
ovun (tamangē) mōḍakama nisā (viniścaya dinaya) amataka kara dæmūha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 11
يَسۡـَٔلُونَ أَيَّانَ يَوۡمُ ٱلدِّينِ
“phalavipāka dena dinaya kavadā ennēda?”yi ovun (samaccalayen men) vimasannāha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 12
يَوۡمَ هُمۡ عَلَى ٱلنَّارِ يُفۡتَنُونَ
(edina) ovunva ginnen davā vada dena dinayayi
Surah Adh-Dhariyat, Verse 13
ذُوقُواْ فِتۡنَتَكُمۡ هَٰذَا ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تَسۡتَعۡجِلُونَ
(ovunṭa) “obagē piriksuma vin̆da balanu. (kavadā ennēdayi) oba ikman vemin siṭinnehuda, eya meyayi” (yayida kiyanu læbē)
Surah Adh-Dhariyat, Verse 14
إِنَّ ٱلۡمُتَّقِينَ فِي جَنَّـٰتٖ وَعُيُونٍ
niyata vaśayenma bhaya bhaktikayin svargayanhida, diya daharā valada siṭinu æta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 15
ءَاخِذِينَ مَآ ءَاتَىٰهُمۡ رَبُّهُمۡۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَبۡلَ ذَٰلِكَ مُحۡسِنِينَ
ovun tamangē deviyan ovunṭa dena dæya (tṛptiyen yutuva) labā gannāha. niyata vaśayenma ovun mīṭa pera pin æti dæya karannan vaśayenma siṭiyaha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 16
كَانُواْ قَلِيلٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِ مَا يَهۡجَعُونَ
ovun rātrī kālayanhi itāmat suḷu (kālayak) misa, nidā gannē næta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 17
وَبِٱلۡأَسۡحَارِ هُمۡ يَسۡتَغۡفِرُونَ
ovun aḷuyam kālayehi (nægiṭa deviyan namæda, tamangē deviyan vetin) samāva illamin siṭinu æta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 18
وَفِيٓ أَمۡوَٰلِهِمۡ حَقّٞ لِّلسَّآئِلِ وَٱلۡمَحۡرُومِ
ovungē vastūven (kaṭa æra hin̆gaman) illanṭada, noillanṭada paṁguvak æta. (siyallanṭama dānamāna karanu æta)
Surah Adh-Dhariyat, Verse 19
وَفِي ٱلۡأَرۡضِ ءَايَٰتٞ لِّلۡمُوقِنِينَ
sthīra (vaśayen viśvāsa) kaḷa ayaṭa bhūmiyehi (bohō) sādhakayan ættēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 20
وَفِيٓ أَنفُسِكُمۡۚ أَفَلَا تُبۡصِرُونَ
oba ætuḷuvada (bohō sādhakayan æta. ēvā) oba avadhānaya kara bæliya yutu novēda
Surah Adh-Dhariyat, Verse 21
وَفِي ٱلسَّمَآءِ رِزۡقُكُمۡ وَمَا تُوعَدُونَ
obagē āhārada, (tavada) obaṭa porondu dena lada dæyada ahasehi ættēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 22
فَوَرَبِّ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ إِنَّهُۥ لَحَقّٞ مِّثۡلَ مَآ أَنَّكُمۡ تَنطِقُونَ
ahas hā bhūmiyehi deviyan mata sattakinma! (obagē vadan) obama pavasannehuya yannehi (sækayak nomætiva) ættāk men niyata vaśayenma meya (mema kurānayehi æti siyalla) satyaya vannēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 23
هَلۡ أَتَىٰكَ حَدِيثُ ضَيۡفِ إِبۡرَٰهِيمَ ٱلۡمُكۡرَمِينَ
(nabiyē!) ibrāhīmgē itāmat gauravayen piri amuttangē puvata obaṭa ḷan̆gā vī ættēda
Surah Adh-Dhariyat, Verse 24
إِذۡ دَخَلُواْ عَلَيۡهِ فَقَالُواْ سَلَٰمٗاۖ قَالَ سَلَٰمٞ قَوۡمٞ مُّنكَرُونَ
ovun ohu veta pæmiṇi avasthāvēdī (ohuṭa “assalāmu aleyikum - obaṭa) śāntiya hā samādānaya at vēvā!” yayi pævasūha. eyaṭa (ibrāhīm “obaṭat) śāntiya hā samādānaya at vēvā!” yayi pavasā, ‘(movun api) nān̆duṇana janatāvak vaśayen siṭinnēya!’ (yayi tama manasa tuḷin sitā ganimin)
Surah Adh-Dhariyat, Verse 25
فَرَاغَ إِلَىٰٓ أَهۡلِهِۦ فَجَآءَ بِعِجۡلٖ سَمِينٖ
ikmaninma tama nivæsiyan veta gos tarabāru vasu pæṭavekugē (badina lada) mas ṭikak genævit, eya ovun idiriyē tæbuvēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 26
فَقَرَّبَهُۥٓ إِلَيۡهِمۡ قَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ
(eya ovun anubhava kaḷē næta. ebævin ovunṭa) “oba anubhava karannē nædda?”yi vimasuvēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 27
فَأَوۡجَسَ مِنۡهُمۡ خِيفَةٗۖ قَالُواْ لَا تَخَفۡۖ وَبَشَّرُوهُ بِغُلَٰمٍ عَلِيمٖ
(pasuvat anubhava nokaramin siṭinu duṭu) mohuṭa ovun gæna biyak æti viya. (meya dæna gat ovun “ō ibrāhīm!) oba biya novanu” yayi pavasā, (ishāk namæti) itāmat gnānayen yut putekugen ohuṭa subhāraṁci pævasūha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 28
فَأَقۡبَلَتِ ٱمۡرَأَتُهُۥ فِي صَرَّةٖ فَصَكَّتۡ وَجۡهَهَا وَقَالَتۡ عَجُوزٌ عَقِيمٞ
(meyaṭa savan dun) ohugē birin̆da (sārā) śabda nagā (sināsemin) ovun idiriyaṭa pæmiṇa tama muhuṇehi (kammul) paharaval gasā ganimin “(mā nam kisivak kara kiyā gata nohæki) nāki gæhæniyaki. (eyinut) van̆da gæhæniyaki. (kesē nam mā haṭa daruveku lækhennēda?)”yi pævasuvāya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 29
قَالُواْ كَذَٰلِكِ قَالَ رَبُّكِۖ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلۡحَكِيمُ ٱلۡعَلِيمُ
eyaṭa ovun “mē andamaṭama obagē deviyan pavasannēya. niyata vaśayenma ohu itāmat gnānavantayeku hā (siyalla) hon̆din dannekuda vannēya” yayi pævasūha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 30
۞قَالَ فَمَا خَطۡبُكُمۡ أَيُّهَا ٱلۡمُرۡسَلُونَ
(pasuva ibrāhīm malāyikāvarunṭa) “dūtayini! obagē kāraṇāva kumakda? (kumak nisā oba mehi pæmiṇiyehuda?)”yi vimasuvēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 31
قَالُوٓاْ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمٖ مُّجۡرِمِينَ
eyaṭa ovun mesē pævasūha: “niyata vaśayenma api (imahat) væradi karana (lutgē) janayā veta yavanu læba ættemu
Surah Adh-Dhariyat, Verse 32
لِنُرۡسِلَ عَلَيۡهِمۡ حِجَارَةٗ مِّن طِينٖ
api ovun kerehi mæṭiyen tanā (puḷussana) lada gal kæṭa vīsi kirīma san̆dahā (yavanu læba ættemu)”
Surah Adh-Dhariyat, Verse 33
مُّسَوَّمَةً عِندَ رَبِّكَ لِلۡمُسۡرِفِينَ
“eya obagē deviyan vetama sīmāva ikmavū ayagē (nāmayan liyanu læba), saḷakuṇu karana lada gal” (yayida pævasūha)
Surah Adh-Dhariyat, Verse 34
فَأَخۡرَجۡنَا مَن كَانَ فِيهَا مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
ebævin (ovun dæna gænīmaṭa perama ema raṭē siṭi) viśvāsaya tæbūvanva eyin api piṭat kara hæriyemu”
Surah Adh-Dhariyat, Verse 35
فَمَا وَجَدۡنَا فِيهَا غَيۡرَ بَيۡتٖ مِّنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ
ehet ehi (lutgē) ek nivæsiyeku hæra
Surah Adh-Dhariyat, Verse 36
وَتَرَكۡنَا فِيهَآ ءَايَةٗ لِّلَّذِينَ يَخَافُونَ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ
(deviyanṭa avanata vū) muslim kisivekut api duṭuvē næta. vēdanā gena dena dan̆ḍuvamaṭa biya vannanṭa ehi ek pāḍamak api athæra tibuṇi
Surah Adh-Dhariyat, Verse 37
وَفِي مُوسَىٰٓ إِذۡ أَرۡسَلۡنَٰهُ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ بِسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٖ
mūsāgē (itihāsayehi)da (ek pāḍamak) ættēya. pæhædili prātihāryayak samaga firavn veta ohuva api yævū avasthāvēdī
Surah Adh-Dhariyat, Verse 38
فَتَوَلَّىٰ بِرُكۡنِهِۦ وَقَالَ سَٰحِرٌ أَوۡ مَجۡنُونٞ
ohu tamangē pradhānīn samaga (ohuva) pratikṣēpa kara, “(mohu ektarā) sūniyamkārayeki. nætahot pisseki” yayi pævasuvēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 39
فَأَخَذۡنَٰهُ وَجُنُودَهُۥ فَنَبَذۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡيَمِّ وَهُوَ مُلِيمٞ
ebævin ohuvada, ohugē sēnāvanda, api allā muhudehi vīsi kara dæmuvemu. ohu (sæmadā) avamānayaṭa lak vūvēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 40
وَفِي عَادٍ إِذۡ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمُ ٱلرِّيحَ ٱلۡعَقِيمَ
ād (namæti janayā)genda (ek pāḍamak æta). ovun veta api vināśakārī suḷan̆gak yævū avasthāvēdī
Surah Adh-Dhariyat, Verse 41
مَا تَذَرُ مِن شَيۡءٍ أَتَتۡ عَلَيۡهِ إِلَّا جَعَلَتۡهُ كَٱلرَّمِيمِ
eya vædunu siyalla dūviḷi (bavaṭa pat kara visirī) noyā hæriyē næta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 42
وَفِي ثَمُودَ إِذۡ قِيلَ لَهُمۡ تَمَتَّعُواْ حَتَّىٰ حِينٖ
samūd (namæti janayā)genda (ek pāḍamak æta). “oba ek kālayak dakvā suvasē jīvatva siṭinu” yayi ovunṭa kiyanu læbīmaṭa
Surah Adh-Dhariyat, Verse 43
فَعَتَوۡاْ عَنۡ أَمۡرِ رَبِّهِمۡ فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّـٰعِقَةُ وَهُمۡ يَنظُرُونَ
ovun tamangē deviyangē niyōgayan kaḍa kaḷaha. ebævin ovun (tamanva vināśa kara dæmīmaṭa pæmiṇi valākuḷa) balāgena siṭiyadīma, ovunva ek heṇa haṅak allā gattēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 44
فَمَا ٱسۡتَطَٰعُواْ مِن قِيَامٖ وَمَا كَانُواْ مُنتَصِرِينَ
ebævin ovunṭa siṭa gænīmaṭada nohæki viya. (vāḍi vīmaṭada nohæki viya). apagen paḷi gænīmaṭada nohæki viya. (siṭi andamaṭama vināśa vī giyaha)
Surah Adh-Dhariyat, Verse 45
وَقَوۡمَ نُوحٖ مِّن قَبۡلُۖ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ
(movun siyallanṭama) kaḷin (maraṇayaṭa pat vū) nūhugē janayāvada (vināśa kara dæmuvemu). niyata vaśayenma ovunda pāpayan karana janatāvak vaśayenma siṭiyaha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 46
وَٱلسَّمَآءَ بَنَيۡنَٰهَا بِأَيۡيْدٖ وَإِنَّا لَمُوسِعُونَ
(kisivekugē udavvak nomætiva) apagē śaktiya maginma ahasa nirmāṇaya kaḷemu. niyata vaśayenma api (eya ovungē buddhiyaṭa hasu novana sē) ati viśālavat andamaṭama tabā ættemu
Surah Adh-Dhariyat, Verse 47
وَٱلۡأَرۡضَ فَرَشۡنَٰهَا فَنِعۡمَ ٱلۡمَٰهِدُونَ
tavada bhūmiya api (viśālavat andamaṭa) diga hæriyemu. itāmat usas andamaṭa diga harinnā (apimaya)
Surah Adh-Dhariyat, Verse 48
وَمِن كُلِّ شَيۡءٍ خَلَقۡنَا زَوۡجَيۡنِ لَعَلَّكُمۡ تَذَكَّرُونَ
sǣma vastuvakma (pirimin, gæhænungen vū) jōḍu jōḍu vaśayenma api utpādanaya kara ættemu. (memagin) oba hon̆da væṭahīmak labā ganu mænava
Surah Adh-Dhariyat, Verse 49
فَفِرُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِۖ إِنِّي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ مُّبِينٞ
ebævin (pāpayangen ǣt vī) allāh desaṭa oba ikmanin diva yanu. niyata vaśayenma mā ohu vetin obaṭa pæhædili andamaṭama biyaganvā anaturu an̆gavanneku vaśayen siṭinnemi
Surah Adh-Dhariyat, Verse 50
وَلَا تَجۡعَلُواْ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۖ إِنِّي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ مُّبِينٞ
(næmaduma san̆dahā) allāh samaga vena kisima (vyāja) deviyeku ekkāsu nokaranu. niyata vaśayenma mā ohu vetin obaṭa (mē gænada) pæhædiliva biyaganvā anaturu an̆gavanneku vaśayen siṭinnemi
Surah Adh-Dhariyat, Verse 51
كَذَٰلِكَ مَآ أَتَى ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا قَالُواْ سَاحِرٌ أَوۡ مَجۡنُونٌ
mē andamaṭama ovunṭa pera visū ayada (ovun veta) kumana dūtayeku pæmiṇiyā vuvada, (ohuṭa) ‘sūniyamkārayā’ nætahot ‘pisseku’ yayi ovun nokiyā siṭiyē næta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 52
أَتَوَاصَوۡاْ بِهِۦۚ بَلۡ هُمۡ قَوۡمٞ طَاغُونَ
mesē (kiyana andamaṭama) ovun taman tuḷa (paramparāvenma) kenekuṭa keneku dēśanā karamin pæmiṇiyāk menya! noesēya! ovun (svabhāvenma) aparādhakāra janatāvak vaśayen siṭinnāha
Surah Adh-Dhariyat, Verse 53
فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ فَمَآ أَنتَ بِمَلُومٖ
(nabiyē!) oba ovunva pratikṣēpa kara damanu. (ovun pratikṣēpa kirīma gæna) obava nindā karanu nolabannehiya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 54
وَذَكِّرۡ فَإِنَّ ٱلذِّكۡرَىٰ تَنفَعُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
(nabiyē!) oba hon̆da ovadan denu (mænava!). mandayat niyata vaśayenma hon̆da ovadan viśvāsavantayinṭa prayōjanavat vanu æta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 55
وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ
(maṭa avanata vī māva) næmadīmaṭa misa jinvarunvada, minisunvada mā utpādanaya kaḷē næta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 56
مَآ أُرِيدُ مِنۡهُم مِّن رِّزۡقٖ وَمَآ أُرِيدُ أَن يُطۡعِمُونِ
ovun vetin mā kisima vastuvak kæmati vūyē næta. tavada (maṭa) āhāra labā demin siṭina menda kæmati vūyē næta
Surah Adh-Dhariyat, Verse 57
إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلرَّزَّاقُ ذُو ٱلۡقُوَّةِ ٱلۡمَتِينُ
(nabiyē! oba mesē pavasanu): niyata vaśayenma allāh (siyallanṭama) ahāra labā denneku hā sasaḷa kaḷa nohæki balasampannayekuda vannēya
Surah Adh-Dhariyat, Verse 58
فَإِنَّ لِلَّذِينَ ظَلَمُواْ ذَنُوبٗا مِّثۡلَ ذَنُوبِ أَصۡحَٰبِهِمۡ فَلَا يَسۡتَعۡجِلُونِ
mema aparādhakārayingē mituranṭa tibū (pin pav mæna bæliya hæki) tarādi paḍiya menma, niyata vaśayenma movunṭada tarādi paḍi æta. (ēvā piruṇu vahāma dan̆ḍuvama magin movunva allā gannemu). ebævin ovunṭa (dan̆ḍuvama san̆dahā mā veta) ikman novanu
Surah Adh-Dhariyat, Verse 59
فَوَيۡلٞ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن يَوۡمِهِمُ ٱلَّذِي يُوعَدُونَ
(viniścaya san̆dahā pāpatarayan vana) ovunṭa porondu vana lada ovungē dinadī mema pratikṣēpa karannanṭa vināśayayi
Surah Adh-Dhariyat, Verse 60