UAE Prayer Times

  • Dubai
  • Abu Dhabi
  • Sharjah
  • Ajman
  • Fujairah
  • Umm Al Quwain
  • Ras Al Khaimah
  • Quran Translations

Surah Yunus - Tajik Translation by Khoja Mirov


الٓرۚ تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡحَكِيمِ

Alif, Lom, Ro, In ast ojoti kitoʙi ʙohikmat
Surah Yunus, Verse 1


أَكَانَ لِلنَّاسِ عَجَبًا أَنۡ أَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ رَجُلٖ مِّنۡهُمۡ أَنۡ أَنذِرِ ٱلنَّاسَ وَبَشِّرِ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَنَّ لَهُمۡ قَدَمَ صِدۡقٍ عِندَ رَبِّهِمۡۗ قَالَ ٱلۡكَٰفِرُونَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٞ مُّبِينٌ

Ojo mardumi Makka dar taaççuʙand, az in ki ʙar marde az xudaşon vahj kardem, ki mardumro ʙitarson va mū'minonro muƶda deh, ʙa in ki dar nazdi Parvardigoraşon pojgohi ʙalande dorand? Pas, cun Rasuli Alloh ʙarojaşon vahji ilohiro tilovat kard, kofiron guftand, ki in Muhammad (sallallohu alajhi va sallam) çodugarest oşkoro
Surah Yunus, Verse 2


إِنَّ رَبَّكُمُ ٱللَّهُ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٖ ثُمَّ ٱسۡتَوَىٰ عَلَى ٱلۡعَرۡشِۖ يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَۖ مَا مِن شَفِيعٍ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ إِذۡنِهِۦۚ ذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمۡ فَٱعۡبُدُوهُۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

Parvardigori şumo Alloh ast, ki osmonhovu zaminro dar şaş rūz ʙijofarid, sipas ʙa Arş ʙaland va murtafe' gardid va Ū tadʙir mekunad korhoro. Çuz ʙa ruxsati Ū şafoatkunandae dar rūzi qijomat naʙoşad. In ast Alloh, Parvardigori şumo. Ūro ʙiparasted! Caro pand namegired
Surah Yunus, Verse 3


إِلَيۡهِ مَرۡجِعُكُمۡ جَمِيعٗاۖ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقًّاۚ إِنَّهُۥ يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥ لِيَجۡزِيَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ بِٱلۡقِسۡطِۚ وَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَهُمۡ شَرَابٞ مِّنۡ حَمِيمٖ وَعَذَابٌ أَلِيمُۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ

Bozgaşti hamai şumo ʙa sūi Ūst. In ʙa jaqin va'dai Alloh ast. Ūst ofarinişi maxluqotro oƣoz mekunad, sipas onro ʙa hajati avval ʙozgardonad, to kasonero, ki imon ovarda va kori şoista kardaand, az rūi adl mukofot dihad. Va kofironro ʙa çazoi kufraşon şaroʙest az oʙi çūşon, ki rūj va me'dahoro pora-pora mekunad va azoʙi dardovarest ʙa saʙaʙi kufraşon
Surah Yunus, Verse 4


هُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ ٱلشَّمۡسَ ضِيَآءٗ وَٱلۡقَمَرَ نُورٗا وَقَدَّرَهُۥ مَنَازِلَ لِتَعۡلَمُواْ عَدَدَ ٱلسِّنِينَ وَٱلۡحِسَابَۚ مَا خَلَقَ ٱللَّهُ ذَٰلِكَ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۚ يُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ

Ūst, on ki xurşedro duraxşanda va mohro munavvar soxt va ʙaroi moh manzilho muajjan kard, to şumori sol va hisoʙro ʙidoned. Alloh hamai inhoro çuz ʙa haq najofarid va ojotro ʙaroi mardume, ki medonand, ʙa tafsil ʙajon mekunad
Surah Yunus, Verse 5


إِنَّ فِي ٱخۡتِلَٰفِ ٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِ وَمَا خَلَقَ ٱللَّهُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يَتَّقُونَ

Dar raftuomadi şaʙu rūz va on cī Alloh dar osmonhovu zamin ofaridaast, ʙaroi parhezgoron iʙrathost
Surah Yunus, Verse 6


إِنَّ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا وَرَضُواْ بِٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَٱطۡمَأَنُّواْ بِهَا وَٱلَّذِينَ هُمۡ عَنۡ ءَايَٰتِنَا غَٰفِلُونَ

Kasone, ki ʙa didori Mo umed nadorand va az rūzi qijomat nametarsand va savoʙu azoʙro durūƣ mehisoʙand va ʙa zindagii dunjavī xuşnud şuda va ʙa on oromiş joftaand va onon, ki az ojoti ojathoi Qur'on va mu'çizahoi Mo ʙexaʙarand
Surah Yunus, Verse 7


أُوْلَـٰٓئِكَ مَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُ بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

Cunin kasone, ki ʙa çazoi korhoe, ki mekardand, çojgohaşon çahannam ast
Surah Yunus, Verse 8


إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ يَهۡدِيهِمۡ رَبُّهُم بِإِيمَٰنِهِمۡۖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمُ ٱلۡأَنۡهَٰرُ فِي جَنَّـٰتِ ٱلنَّعِيمِ

Onon, ki ʙa Alloh va rasulaş imon ovardaand va korhoi şoista kardaand, Parvardigoraşon ʙa saʙaʙi imonaşon ʙa ʙihişti purne'mate, ki çūjhoi oʙ dar zeri manzilhojaşon çorist, hidojat mekunad
Surah Yunus, Verse 9


دَعۡوَىٰهُمۡ فِيهَا سُبۡحَٰنَكَ ٱللَّهُمَّ وَتَحِيَّتُهُمۡ فِيهَا سَلَٰمٞۚ وَءَاخِرُ دَعۡوَىٰهُمۡ أَنِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

Duojaşon dar on ço "Parvardigoro, Tu pokī" va durudi Alloh va fariştagon va durudi ʙa'zeaşon ʙa'zero dar çannat "salom" ast va pojoni duojaşon in ast "Şukru siposi maxsus Parvardigori çahonijonro
Surah Yunus, Verse 10


۞وَلَوۡ يُعَجِّلُ ٱللَّهُ لِلنَّاسِ ٱلشَّرَّ ٱسۡتِعۡجَالَهُم بِٱلۡخَيۡرِ لَقُضِيَ إِلَيۡهِمۡ أَجَلُهُمۡۖ فَنَذَرُ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا فِي طُغۡيَٰنِهِمۡ يَعۡمَهُونَ

Agar ʙo hamon şitoʙ, ki mardum ʙaroi xud xajr metalaʙand, Alloh ʙarojaşon şar merasonid, haroina, uquʙat va azoʙ onhoro noʙud mekard. Pas ononro, ki ʙa didori Mo umed nadorand va az azoʙi Mo nametarsand, vomeguzorem, to dar gumrohii xeş sargardon ʙimonand
Surah Yunus, Verse 11


وَإِذَا مَسَّ ٱلۡإِنسَٰنَ ٱلضُّرُّ دَعَانَا لِجَنۢبِهِۦٓ أَوۡ قَاعِدًا أَوۡ قَآئِمٗا فَلَمَّا كَشَفۡنَا عَنۡهُ ضُرَّهُۥ مَرَّ كَأَن لَّمۡ يَدۡعُنَآ إِلَىٰ ضُرّٖ مَّسَّهُۥۚ كَذَٰلِكَ زُيِّنَ لِلۡمُسۡرِفِينَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

Va cun ʙa odamī zarare rasad, ci ʙar pahlū xufta ʙoşad va ci nişasta jo istoda, Moro ʙa duo mexonad. Va cun on zararro az ū dur sozem, ʙoz ʙa misli guzaşta ʙa şirkaş davomat mekunad, cunon meguzarad, ki gūjo Moro ʙaroi daf'i on zarare, ki ʙa ū rasida ʙud, hargiz naxondaast. A'moli isrofkoron incunin dar nazaraşon orosta şudaast
Surah Yunus, Verse 12


وَلَقَدۡ أَهۡلَكۡنَا ٱلۡقُرُونَ مِن قَبۡلِكُمۡ لَمَّا ظَلَمُواْ وَجَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ وَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

Va Mo mardumero, ki peş az şumo ʙudand, cun sitam kardand va ʙa Alloh şarik ovardand va ʙa pajomʙaronaşon, ki ʙo dalelhoi ravşan sūi onho omada ʙudand, imon nameovardand, halok kardem. Mardumi taʙahkorro incunin çazo medihem
Surah Yunus, Verse 13


ثُمَّ جَعَلۡنَٰكُمۡ خَلَـٰٓئِفَ فِي ٱلۡأَرۡضِ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ لِنَنظُرَ كَيۡفَ تَعۡمَلُونَ

On goh şumoro, ej mardum, dar rūi zamin çonişini onho gardonidem,to ʙingarem, ki cī guna amal mekuned: ojo nek mekuned jo ʙad
Surah Yunus, Verse 14


وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَاتُنَا بَيِّنَٰتٖ قَالَ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا ٱئۡتِ بِقُرۡءَانٍ غَيۡرِ هَٰذَآ أَوۡ بَدِّلۡهُۚ قُلۡ مَا يَكُونُ لِيٓ أَنۡ أُبَدِّلَهُۥ مِن تِلۡقَآيِٕ نَفۡسِيٓۖ إِنۡ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰٓ إِلَيَّۖ إِنِّيٓ أَخَافُ إِنۡ عَصَيۡتُ رَبِّي عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

Cun ojoti ravşani mo ʙar muşrikon tilovat şud, onho, ki ʙa didori Mo umed nadorand va az rūzi hisoʙ nametarsand va imon ʙa rūzi az nav zinda şudan nadorand, guftand: «Qur'one ƣajri in Qur'on ʙijovar jo digargunaş kun!» Bigū ʙarojaşon ej Pajomʙar: «Maro narasad, ki onro az sūi xud digargun kunam. Har cī ʙa man vahj meşavad, pajravi hamon hastam. Metarsam, ki agar ʙa Parvardigoram farmonʙar naşavam, ʙa azoʙi on rūzi ʙuzurg giriftor ojam»
Surah Yunus, Verse 15


قُل لَّوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا تَلَوۡتُهُۥ عَلَيۡكُمۡ وَلَآ أَدۡرَىٰكُم بِهِۦۖ فَقَدۡ لَبِثۡتُ فِيكُمۡ عُمُرٗا مِّن قَبۡلِهِۦٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

Bigū ej Rasul: «Agar Alloh mexost, man onro ʙar şumo tilovat namekardam va şumoro Alloh az on ogoh namesoxt. Bidoned, ki on haq ast az çoniʙi Alloh. Va ʙa durustī, ki şumo haqiqati holi maro medonisted, ki peş az in dar mijoni şumo umre zistaam va naxondaam, nanaviştaam, na dars omūxtam va na az kase ta'lim giriftaam. Caro ʙa aql darnamejoʙed? »
Surah Yunus, Verse 16


فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا أَوۡ كَذَّبَ بِـَٔايَٰتِهِۦٓۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ

Kist sitamkortar az on, ki ʙar Alloh durūƣ meʙandad jo ojoti Ūro durūƣ mepindorad? Haroina gunahgoron rastagor nameşavand
Surah Yunus, Verse 17


وَيَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَضُرُّهُمۡ وَلَا يَنفَعُهُمۡ وَيَقُولُونَ هَـٰٓؤُلَآءِ شُفَعَـٰٓؤُنَا عِندَ ٱللَّهِۚ قُلۡ أَتُنَبِّـُٔونَ ٱللَّهَ بِمَا لَا يَعۡلَمُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَلَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ سُبۡحَٰنَهُۥ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

Muşrikon ƣajri Alloh cizhoero meparastand, ki na sudaşon merasonad na zijon. Va megūjand: «Inho (ʙuton) şafoatkunandagoni mo dar nazdi Allohand». Bigū ʙarojaşon ej Pajomʙar: «Ojo xaʙardor mekuned Allohro ʙa on cī namedonad dar osmonho va zamin? Alloh pok ast va az on cī ʙo Ū şarik mesozed, ʙuzurgtar ast!»
Surah Yunus, Verse 18


وَمَا كَانَ ٱلنَّاسُ إِلَّآ أُمَّةٗ وَٰحِدَةٗ فَٱخۡتَلَفُواْۚ وَلَوۡلَا كَلِمَةٞ سَبَقَتۡ مِن رَّبِّكَ لَقُضِيَ بَيۡنَهُمۡ فِيمَا فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ

Mardum dar avval ʙar jak din ʙudand va on islom ʙud. Ba'd az on mijonaşon ixtilof aftod. Pas, ʙa'ze kofir şudand va ʙa'zei digar ʙar haq ʙoqī mondand. Va agar nameʙud kalimae, ki peş sodir şuda az çoniʙi Parvardigori tu, hamono hukm karda meşud mijoni onho dar on ci ixtidof dorand
Surah Yunus, Verse 19


وَيَقُولُونَ لَوۡلَآ أُنزِلَ عَلَيۡهِ ءَايَةٞ مِّن رَّبِّهِۦۖ فَقُلۡ إِنَّمَا ٱلۡغَيۡبُ لِلَّهِ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ

Va kofironi sarkaş megūjand: «Caro az çoniʙi Parvardigoraş mū'çizae ʙar ū nozil nameşavad, to ʙidonem, ki pajomʙari ʙarhaq ast?» Bigū (ej Rasul ʙarojaşon): «Ilmi ƣajʙ az oni Alloh ast. Intizorī ʙikaşed ej qavm amri Allohro, to kī ʙarhaq ast va kī nohaq! Man niz ʙo şumo muntazir memonam!»
Surah Yunus, Verse 20


وَإِذَآ أَذَقۡنَا ٱلنَّاسَ رَحۡمَةٗ مِّنۢ بَعۡدِ ضَرَّآءَ مَسَّتۡهُمۡ إِذَا لَهُم مَّكۡرٞ فِيٓ ءَايَاتِنَاۚ قُلِ ٱللَّهُ أَسۡرَعُ مَكۡرًاۚ إِنَّ رُسُلَنَا يَكۡتُبُونَ مَا تَمۡكُرُونَ

Va har goh pas az zarare (qahtī), ki ʙa mardumi muşrik rasidaast, rahmate ʙa onho ʙicaşonem, ʙinī, ki dar ojoti Mo ʙadandeşī (tamasxur) mekunand, ʙigū ej Pajomʙar ʙaroi inho muşrikon: «Tadʙiri Alloh zudtar ast». Rasuloni Mo (maloikaho) niz ʙadandeşihoi şumoro menavisand
Surah Yunus, Verse 21


هُوَ ٱلَّذِي يُسَيِّرُكُمۡ فِي ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا كُنتُمۡ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَجَرَيۡنَ بِهِم بِرِيحٖ طَيِّبَةٖ وَفَرِحُواْ بِهَا جَآءَتۡهَا رِيحٌ عَاصِفٞ وَجَآءَهُمُ ٱلۡمَوۡجُ مِن كُلِّ مَكَانٖ وَظَنُّوٓاْ أَنَّهُمۡ أُحِيطَ بِهِمۡ دَعَوُاْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ لَئِنۡ أَنجَيۡتَنَا مِنۡ هَٰذِهِۦ لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلشَّـٰكِرِينَ

Ūst, ki şumoro dar xuşkī va dar darjo sajr medihad. To on goh ki dar kiştiho hastand va ʙodi muvofiq ʙa harakataşon meovarad, şodmonand. Cun tūfon faro rasad va mavç az har sū ʙar onho rezad, cunon pindorand, ki dar muhosirai mavç qaror giriftaand, (jaqin mekunand, ki halok meşavand), Allohro az rūi ixlos va jagonagī ʙixonand, ki agar moro az in xatar ʙirahonī, hatman, az şukrguzoron xohem ʙud
Surah Yunus, Verse 22


فَلَمَّآ أَنجَىٰهُمۡ إِذَا هُمۡ يَبۡغُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّۗ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِنَّمَا بَغۡيُكُمۡ عَلَىٰٓ أَنفُسِكُمۖ مَّتَٰعَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ ثُمَّ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُكُمۡ فَنُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

Cun Alloh onhoro az ʙahr naçot dod, ʙinī, ki dar zamin ʙa nohaq sarkaşī kunand ʙa sūji gunoh va fasodkorī dar zamin ʙarmegardand. Ej mardum, in sarkaşī ʙa zijoni xudaton ast. Manfiat meʙared dar in zindagii dunjavī. On goh hama ʙa nazdi Mo ʙozmegarded, to az korhoe, ki mekarded, ogohaton sozem
Surah Yunus, Verse 23


إِنَّمَا مَثَلُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا كَمَآءٍ أَنزَلۡنَٰهُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ فَٱخۡتَلَطَ بِهِۦ نَبَاتُ ٱلۡأَرۡضِ مِمَّا يَأۡكُلُ ٱلنَّاسُ وَٱلۡأَنۡعَٰمُ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَخَذَتِ ٱلۡأَرۡضُ زُخۡرُفَهَا وَٱزَّيَّنَتۡ وَظَنَّ أَهۡلُهَآ أَنَّهُمۡ قَٰدِرُونَ عَلَيۡهَآ أَتَىٰهَآ أَمۡرُنَا لَيۡلًا أَوۡ نَهَارٗا فَجَعَلۡنَٰهَا حَصِيدٗا كَأَن لَّمۡ تَغۡنَ بِٱلۡأَمۡسِۚ كَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَتَفَكَّرُونَ

Masali zindagii in dunjo cun ʙoronest, ki az osmon nozil kunem, to ʙar asari on har guna rastaniho az zamin ʙirūjand, az on ci odamijon mexūrand va on ci corpojon mecarand. Cun zamin husni xeş ʙargirift va orosta şud (ʙo gulhovu gijoh) va ahli zamin pindoştand, ki xud qodir ʙar on hama ʙudaand, farmoni Mo ʙaroi noʙud kardani naʙototi on hangomi şaʙ jo ʙa rūz darrasad va cunon az ʙexaş ʙarkanem, ki gūjo dirūz dar on makon heç ciz naʙudaast. Ojotro ʙaroi mardume, ki meandeşand, incunin tafsil medihem, to ki az dunjovu oxirataşon ʙahravar şavand
Surah Yunus, Verse 24


وَٱللَّهُ يَدۡعُوٓاْ إِلَىٰ دَارِ ٱلسَّلَٰمِ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

Alloh ʙa saroi amn va amon (çannat) da'vat menamojad va har kiro ʙixohad ʙa rohi rost hidojat mekunad! (Va on roh Islom ast)
Surah Yunus, Verse 25


۞لِّلَّذِينَ أَحۡسَنُواْ ٱلۡحُسۡنَىٰ وَزِيَادَةٞۖ وَلَا يَرۡهَقُ وُجُوهَهُمۡ قَتَرٞ وَلَا ذِلَّةٌۚ أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

Podoşi onon, ki nekī mekunand, nekist (çannat) va cize afzun ʙar on didori Alloh ast. Na sijahrūj şavandu na xor. Inho ahli ʙihiştand va dar on çovidonand
Surah Yunus, Verse 26


وَٱلَّذِينَ كَسَبُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ جَزَآءُ سَيِّئَةِۭ بِمِثۡلِهَا وَتَرۡهَقُهُمۡ ذِلَّةٞۖ مَّا لَهُم مِّنَ ٱللَّهِ مِنۡ عَاصِمٖۖ كَأَنَّمَآ أُغۡشِيَتۡ وُجُوهُهُمۡ قِطَعٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِ مُظۡلِمًاۚ أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

Va ʙaroi onon, ki murtakiʙi ʙadiho şavand, çazoi har kori ʙade ʙa andozai on xohad ʙud va ononro dar rūzi qijomat xorī faro xohad girift. Kase onhoro az azoʙi Alloh nigah namedorad, cunon şavand, ki gūjo rūjaşon ʙo porahoe az şaʙi torik pūşida şudaast. Inho ahli çahannamand va çovidona dar on hastand
Surah Yunus, Verse 27


وَيَوۡمَ نَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا ثُمَّ نَقُولُ لِلَّذِينَ أَشۡرَكُواْ مَكَانَكُمۡ أَنتُمۡ وَشُرَكَآؤُكُمۡۚ فَزَيَّلۡنَا بَيۡنَهُمۡۖ وَقَالَ شُرَكَآؤُهُم مَّا كُنتُمۡ إِيَّانَا تَعۡبُدُونَ

Va ʙa jod or ej Pajomʙar, rūze hamai onhoro ʙaroi hisoʙu çazo dar mahşar gird ovarem. Sipas muşrikonro gūem: «Şumo va şarikonaton (ononro, ki şariki Alloh soxtaed) dar makoni xud qaror gired!» Sipas onhoro az jakdigar çudo mekunem va ʙa Alloh şarik soxtahojaşon megūjand: «Şumo hargiz moro dar dunjo nameparastided»
Surah Yunus, Verse 28


فَكَفَىٰ بِٱللَّهِ شَهِيدَۢا بَيۡنَنَا وَبَيۡنَكُمۡ إِن كُنَّا عَنۡ عِبَادَتِكُمۡ لَغَٰفِلِينَ

Ba Alloh şarik soxtahojaşon (ma'ʙudhojaşon) ʙaroi muşrikon megūjand: Alloh ʙaroi guvohj mijoni movu şumo kofist, ki mo az parastişi şumo hargiz ogoh naʙudaem
Surah Yunus, Verse 29


هُنَالِكَ تَبۡلُواْ كُلُّ نَفۡسٖ مَّآ أَسۡلَفَتۡۚ وَرُدُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِ مَوۡلَىٰهُمُ ٱلۡحَقِّۖ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

Dar on ço (rūzi qijomat, dar vaqti hisoʙ) har kas har cī kardaast, podoşaşro xohad did. Agar nekī karda ʙoşad, ʙarojaş nekī ast va agar ʙadī karda ʙoşad, ʙarojaş ʙadī ast. Va hamaro ʙa sūi Alloh mavloi haqiqijaşon ʙozgardonida meşavand, pas ahli çannat ʙa çannat doxil meşavad va ahli dūzax ʙa dūzax va hamai on ʙuton, ki muşrikon ʙa ʙotil meparastidand, noʙud meşavand
Surah Yunus, Verse 30


قُلۡ مَن يَرۡزُقُكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ أَمَّن يَمۡلِكُ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡأَبۡصَٰرَ وَمَن يُخۡرِجُ ٱلۡحَيَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَيُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَيِّ وَمَن يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَۚ فَسَيَقُولُونَ ٱللَّهُۚ فَقُلۡ أَفَلَا تَتَّقُونَ

Bigū ej Pajomʙar, ʙaroi muşrikon: «cī kase az osmon ʙoron furud meorad va az zamin ʙa şumo nav'hoi gunogun az naʙotot va daraxtho rūzī medihad? Kist, ki şunavoivu ʙinoiro molik ʙoşad? Va kist, ki zindaro az murda (hamcunon, ki mū'minro az kofir va cūçaro az tuxm) padid meorad va murdaro az zinda (kofirro az mū'min va tuxmro az murƣ) va kist, ki korhoro ʙa somon meovarad?» Xohand guft: «Alloh». Pas, ʙigū: «Ojo az azoʙi Alloh nametarsed, ki ʙo Ū şarik meored?»
Surah Yunus, Verse 31


فَذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمُ ٱلۡحَقُّۖ فَمَاذَا بَعۡدَ ٱلۡحَقِّ إِلَّا ٱلضَّلَٰلُۖ فَأَنَّىٰ تُصۡرَفُونَ

Pas, on Alloh, Parvardigori haqiqii şumost (ja'ne, Ū faqat mustahiqi iʙodat ast), ʙa'd az haqiqat çuz gumrohī cist? Pas, cī guna az iʙodati Ū rūj megardoned, dar hole ki Ū mustahiqi iʙodat ast
Surah Yunus, Verse 32


كَذَٰلِكَ حَقَّتۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ عَلَى ٱلَّذِينَ فَسَقُوٓاْ أَنَّهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ

Hamcunon ki inho, muşrikon kofir şudand va hameşa ʙar şirki xud davomat kardand. Pas, suxan (hukm va qazo)-i Parvardigori tu dar ʙorai fosiqon ʙa haqiqat pajvast, ki guft: «Inho ʙa jagonagii Alloh va na ʙa pajomʙarii Muhammad sallallohu alajhi va sallam imon nameovarand»
Surah Yunus, Verse 33


قُلۡ هَلۡ مِن شُرَكَآئِكُم مَّن يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥۚ قُلِ ٱللَّهُ يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥۖ فَأَنَّىٰ تُؤۡفَكُونَ

Bigū ej Pajomʙar: «Ojo az in şarikone, ki şumo ʙa Alloh şarik soxtaed kase hast, ki cizero ʙijofarinad va ʙoz pas az murdan, zinda kunad?» Bigū ej Pajomʙar: «Allohi jakto maxluqotro meofarinad va ʙoz pas az murdan, zinda mekunad. Pas cī guna az haq ʙerohaaton mekunand?»
Surah Yunus, Verse 34


قُلۡ هَلۡ مِن شُرَكَآئِكُم مَّن يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّۚ قُلِ ٱللَّهُ يَهۡدِي لِلۡحَقِّۗ أَفَمَن يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّ أَحَقُّ أَن يُتَّبَعَ أَمَّن لَّا يَهِدِّيٓ إِلَّآ أَن يُهۡدَىٰۖ فَمَا لَكُمۡ كَيۡفَ تَحۡكُمُونَ

Bigū ej Pajomʙar, ʙaroi inho muşrikon: «Ojo az in şarikone, ki şumo ʙa Alloh şarik soxtaed, kase hast, ki ʙa haq roh namojad?» Bigū ʙarojaşon: «Alloh gumrohro ʙa haq roh menamojad. Ojo on Zote, ki ʙa haq roh menamojad ʙa pajravī sazovortar ast jo on kase, ki ʙa haq roh namejoʙad, magar in ki ʙa haq hidojat karda şavad? Pas şumoro cī şudaast? cī guna hukm mekuned?»
Surah Yunus, Verse 35


وَمَا يَتَّبِعُ أَكۡثَرُهُمۡ إِلَّا ظَنًّاۚ إِنَّ ٱلظَّنَّ لَا يُغۡنِي مِنَ ٱلۡحَقِّ شَيۡـًٔاۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِمَا يَفۡعَلُونَ

Va ʙeştari muşrikon faqat pajravi gumonand dar iʙodati ʙuton va gumon nametavonad çoi haqro ʙigirad. Alʙatta, Alloh ʙa kore, ki in muşrikon mekunand, (az kufraşon) ogoh ast
Surah Yunus, Verse 36


وَمَا كَانَ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانُ أَن يُفۡتَرَىٰ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِن تَصۡدِيقَ ٱلَّذِي بَيۡنَ يَدَيۡهِ وَتَفۡصِيلَ ٱلۡكِتَٰبِ لَا رَيۡبَ فِيهِ مِن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

Va naşojad, ki kase in Qur'onro az nazdi ƣajri Alloh orad, zero heç kas ʙar on tavonoī nadorad, ʙalki tasdiqkunandai kitoʙhoi peşina ast. Va in Qur'on ʙajoni şariat ast ʙaroi mardum. Dar on şakke nest, ki az çoniʙi Parvardigori çahonijon ast
Surah Yunus, Verse 37


أَمۡ يَقُولُونَ ٱفۡتَرَىٰهُۖ قُلۡ فَأۡتُواْ بِسُورَةٖ مِّثۡلِهِۦ وَٱدۡعُواْ مَنِ ٱسۡتَطَعۡتُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

Jo megūjand, ki Qur'onro (Muhammad) ʙa durūƣ ʙa Alloh nisʙat dodaast. Bigū ʙarojaşon ej Rasul: «Agar rost megūed, çuz Alloh har kiro, ki metavoned, ʙa jorī ʙixoned va surae monandi on ʙijovared»
Surah Yunus, Verse 38


بَلۡ كَذَّبُواْ بِمَا لَمۡ يُحِيطُواْ بِعِلۡمِهِۦ وَلَمَّا يَأۡتِهِمۡ تَأۡوِيلُهُۥۚ كَذَٰلِكَ كَذَّبَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلظَّـٰلِمِينَ

Balki durūƣ şumurdand cizero va kofir şudand, ki ʙa ilmi on ihota najofta ʙudand va hanūz az haqiqati on ʙexaʙarand. Kasone, ki peş az onon ʙudand, niz hamcunin pajomʙaronro ʙa durūƣ nisʙat dodand. Pas, ʙingar ej Muhammad, ki oqiʙati kori sitamgoron cī guna ʙudaast
Surah Yunus, Verse 39


وَمِنۡهُم مَّن يُؤۡمِنُ بِهِۦ وَمِنۡهُم مَّن لَّا يُؤۡمِنُ بِهِۦۚ وَرَبُّكَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُفۡسِدِينَ

Va ej Pajomʙar, ʙa'ze az qavmi tu ʙa Qur'on imon meovarand va ʙa'ze to murdanaşon imon nameovarand. Va Parvardigori tu ʙa fasodkoron ogohtar ast
Surah Yunus, Verse 40


وَإِن كَذَّبُوكَ فَقُل لِّي عَمَلِي وَلَكُمۡ عَمَلُكُمۡۖ أَنتُم بَرِيٓـُٔونَ مِمَّآ أَعۡمَلُ وَأَنَا۠ بَرِيٓءٞ مِّمَّا تَعۡمَلُونَ

Va agar turo, ej Rasul, muşrikon durūƣ ʙarovardand, ʙigū ʙarojaşon: «Amali man az oni man ast va amali şumo az oni şumost. Şumo az on ci man mekunam, ʙezored va man az on ci şumo mekuned, ʙezoram»
Surah Yunus, Verse 41


وَمِنۡهُم مَّن يَسۡتَمِعُونَ إِلَيۡكَۚ أَفَأَنتَ تُسۡمِعُ ٱلصُّمَّ وَلَوۡ كَانُواْ لَا يَعۡقِلُونَ

Va ʙa'ze az on muşrikon ʙa tu gūş medihand, vale hidojat namejoʙand. Ojo agar darnajoʙand nafahmand ma'noi suxani turo, tu metavonī noşunavojonro şunavo sozī? Hargiz nametavonī, zero onho kalomi haqro nameşunavand
Surah Yunus, Verse 42


وَمِنۡهُم مَّن يَنظُرُ إِلَيۡكَۚ أَفَأَنتَ تَهۡدِي ٱلۡعُمۡيَ وَلَوۡ كَانُواْ لَا يُبۡصِرُونَ

Ba'ze az kofiron ʙa dalelhoi haq ʙudani pajomʙarii tu menigarand, valekin nameʙinand, ki Alloh az nuri imon turo ciho dodaast. Ojo agar naʙinand, tu metavonī kūroni noʙinoro roh ʙinamoī
Surah Yunus, Verse 43


إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَظۡلِمُ ٱلنَّاسَ شَيۡـٔٗا وَلَٰكِنَّ ٱلنَّاسَ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ

Alloh ʙa mardum heç sitam namekunad, vale mardum xud ʙa nafsi xud sitam mekunand va ʙa saʙaʙi gunahgoriaşon xudro giriftori ƣazaʙi Alloh mesozand
Surah Yunus, Verse 44


وَيَوۡمَ يَحۡشُرُهُمۡ كَأَن لَّمۡ يَلۡبَثُوٓاْ إِلَّا سَاعَةٗ مِّنَ ٱلنَّهَارِ يَتَعَارَفُونَ بَيۡنَهُمۡۚ قَدۡ خَسِرَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِلِقَآءِ ٱللَّهِ وَمَا كَانُواْ مُهۡتَدِينَ

Va rūze, ki Alloh on muşrikonro ʙaroi hisoʙu kitoʙ dar mahşar gird ovarad, cunon pindorī, (ej Pajomʙar), ki tanho dar qaʙrhojaşon ʙa miqdori soate az rūz dar dunjo istodaand, to jakdigarro ʙişinosand. Ba'd az on az havli dahşati qijomat soati şinosoī ʙurida meşavad. Onho, ki didor ʙo Allohro durūƣ mehisoʙand, zijondidaand va hidojatnajoftagonand
Surah Yunus, Verse 45


وَإِمَّا نُرِيَنَّكَ بَعۡضَ ٱلَّذِي نَعِدُهُمۡ أَوۡ نَتَوَفَّيَنَّكَ فَإِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ ثُمَّ ٱللَّهُ شَهِيدٌ عَلَىٰ مَا يَفۡعَلُونَ

Jo ʙa'ze az cizhoero, ki ʙa onho va'da dodaem az azoʙ, ʙa tu (ej Pajomʙar) menamojonem jo turo peş az nişon dodani on azoʙho memironem. Bozgaşti hamaaşon ʙa nazdi most va Alloh ʙa har kore, ki mekunand, nozir ast. Pas dar oxirat çazojaşon xohad dod
Surah Yunus, Verse 46


وَلِكُلِّ أُمَّةٖ رَّسُولٞۖ فَإِذَا جَآءَ رَسُولُهُمۡ قُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡقِسۡطِ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

Va har ummatero pajomʙare ʙud cunon ki ʙa sūi şumo Muhammadro firistodam, ki şumoro ʙa dini Alloh va toati Alloh mexond va cun pajomʙaraşon ʙijomad, korho mijonaşon ʙa adolat hukm karda şud va onho ƣajr az amalhoi xud ʙa cizi digare mavridi sitam voqe' naşudand
Surah Yunus, Verse 47


وَيَقُولُونَ مَتَىٰ هَٰذَا ٱلۡوَعۡدُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

Va megūjand: «Agar rost megūed, pas in va'dai rūzi qijomat cī vaqt xohad ʙud?»
Surah Yunus, Verse 48


قُل لَّآ أَمۡلِكُ لِنَفۡسِي ضَرّٗا وَلَا نَفۡعًا إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۗ لِكُلِّ أُمَّةٍ أَجَلٌۚ إِذَا جَآءَ أَجَلُهُمۡ فَلَا يَسۡتَـٔۡخِرُونَ سَاعَةٗ وَلَا يَسۡتَقۡدِمُونَ

Bigū ej Pajomʙar: «Man dar ʙorai xud moliki heç sudu zijone nestam, çuz on cī Alloh ʙixohad. Margi har ummatero zamone muajjan ast. Cun zamoni margaşon faro rasad, na jak lahza der kunand va na jak lahza peş aftand»
Surah Yunus, Verse 49


قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِنۡ أَتَىٰكُمۡ عَذَابُهُۥ بَيَٰتًا أَوۡ نَهَارٗا مَّاذَا يَسۡتَعۡجِلُ مِنۡهُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ

Bigū ej Rasul, ʙar man ʙigūed agar azoʙi Alloh şaʙonagoh jo dar rūz ʙa suroƣi şumo ʙijojad, gunahkoron ʙa xotiri cī cize ʙaroi faro rasidani on (azoʙ) şitoʙ dorand
Surah Yunus, Verse 50


أَثُمَّ إِذَا مَا وَقَعَ ءَامَنتُم بِهِۦٓۚ ءَآلۡـَٰٔنَ وَقَدۡ كُنتُم بِهِۦ تَسۡتَعۡجِلُونَ

Ej muşrikon, ojo cun azoʙ ʙa vuqū' pajvandad, pas imon meovared? Hol on ki imon ovardanaton dar on vaqt sude nadorad. On vaqt ʙarojaşon gufta şavad: Aknun in hamon cizest, ki faro rasidanaşro ʙa şitoʙ mexosted»
Surah Yunus, Verse 51


ثُمَّ قِيلَ لِلَّذِينَ ظَلَمُواْ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡخُلۡدِ هَلۡ تُجۡزَوۡنَ إِلَّا بِمَا كُنتُمۡ تَكۡسِبُونَ

On goh ʙa sitamkorone, ki ʙar nafsi xeş zulm kardand, gufta şavad: «Azoʙi çovidro ʙicaşed! Şumo çuz ʙa qadri on ci mekarded, çazo doda nameşaved»
Surah Yunus, Verse 52


۞وَيَسۡتَنۢبِـُٔونَكَ أَحَقٌّ هُوَۖ قُلۡ إِي وَرَبِّيٓ إِنَّهُۥ لَحَقّٞۖ وَمَآ أَنتُم بِمُعۡجِزِينَ

Va az tu mepursand, ki ojo azoʙi rūzi qijomat haq ast? Bigū: «Ore, savgand ʙa Parvardigoram, ki haq ast va şumo Uro ʙozdoranda az azoʙ nested, ʙalki dar zeri hukmronii Ū hasted!»
Surah Yunus, Verse 53


وَلَوۡ أَنَّ لِكُلِّ نَفۡسٖ ظَلَمَتۡ مَا فِي ٱلۡأَرۡضِ لَٱفۡتَدَتۡ بِهِۦۗ وَأَسَرُّواْ ٱلنَّدَامَةَ لَمَّا رَأَوُاْ ٱلۡعَذَابَۖ وَقُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡقِسۡطِ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

Va agar har kase, şarik ovarad va kofir şavad, sohiʙi hamai sarvati rūi zamin ʙoşad, ʙaroi naçoti xud az azoʙ alʙatta, onro fidja dihad. Va cun (peşvojoni muşrikon) azoʙro ʙingarand, puşajmonii xeş dar dil pinhon dorand, mijonaşon ʙa adolat hukm şavad va mavridi sitam voqe' nagardand
Surah Yunus, Verse 54


أَلَآ إِنَّ لِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۗ أَلَآ إِنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

Bidoned, ki har cī dar osmonhovu zamin ast, az oni Alloh ast! Va ogoh ʙoşed, ki va'dai Alloh haq ast, vale ʙeştaraşon haqiqati onro namedonand
Surah Yunus, Verse 55


هُوَ يُحۡيِۦ وَيُمِيتُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

Ūst, ki zinda mekunadu memironad va hama ʙa sūi Ū ʙozgardonida meşavand
Surah Yunus, Verse 56


يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ قَدۡ جَآءَتۡكُم مَّوۡعِظَةٞ مِّن رَّبِّكُمۡ وَشِفَآءٞ لِّمَا فِي ٱلصُّدُورِ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ

Ej mardum, ʙaroi şumo az çoniʙi Parvardigoraton pande omad, ki şumoro az azoʙi Alloh ʙim medihad va on Qur'on ast, ki doroi axloq va a'moli şoistai şumo ast va dar on şifoest ʙaroi on ʙemorie, ki dar dil dored (az nodonī, şakku şuʙha va şirk) va rohnamoivu rahmatest ʙaroi mū'minon
Surah Yunus, Verse 57


قُلۡ بِفَضۡلِ ٱللَّهِ وَبِرَحۡمَتِهِۦ فَبِذَٰلِكَ فَلۡيَفۡرَحُواْ هُوَ خَيۡرٞ مِّمَّا يَجۡمَعُونَ

Ej Pajomʙar, ʙaroi hamai mardum ʙigū: Ba fazli Allohu rahmati Ū (ki Qur'on va dini islom ast), şodmon şavand, zero in du (ja'ne, fazlu rahmati Alloh) az har cī az matoi dunjo va lazzathoi on çam' mekunand, ʙehtar ast
Surah Yunus, Verse 58


قُلۡ أَرَءَيۡتُم مَّآ أَنزَلَ ٱللَّهُ لَكُم مِّن رِّزۡقٖ فَجَعَلۡتُم مِّنۡهُ حَرَامٗا وَحَلَٰلٗا قُلۡ ءَآللَّهُ أَذِنَ لَكُمۡۖ أَمۡ عَلَى ٱللَّهِ تَفۡتَرُونَ

Bigū ej Pajomʙar, ʙaroi muşrikon: «Ojo ʙa rizqe, ki Alloh ʙarojaton (az hajvonot, naʙotot va xajrot) nozil kardaast, nigaristaed? Ba'zero harom şumurded va ʙa'zero halol». Bigū ʙarojaşon: «Alloh ʙa şumo içoza dodaast, jo ʙa Ū durūƣ meʙanded?»
Surah Yunus, Verse 59


وَمَا ظَنُّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۗ إِنَّ ٱللَّهَ لَذُو فَضۡلٍ عَلَى ٱلنَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَشۡكُرُونَ

Onon, ki dar ʙorai rūzi qijomat ʙa Alloh durūƣ meʙandand, cī gumon kardaand? Ojo gumon mekunand, ki ʙo in kirdoraşon gunohonaşon omurzida meşavad? Alloh fazli xudro ʙa mardumon arzonī medorad, ki onhoro zud ʙa azoʙ namegirad, ʙalki dar dunjo mūhlataşon medihad, vale ʙeştarinaşon şukr namegūjand va ʙa xud vazninī meorand va halolkardai Allohro ʙar xud harom mekunand
Surah Yunus, Verse 60


وَمَا تَكُونُ فِي شَأۡنٖ وَمَا تَتۡلُواْ مِنۡهُ مِن قُرۡءَانٖ وَلَا تَعۡمَلُونَ مِنۡ عَمَلٍ إِلَّا كُنَّا عَلَيۡكُمۡ شُهُودًا إِذۡ تُفِيضُونَ فِيهِۚ وَمَا يَعۡزُبُ عَن رَّبِّكَ مِن مِّثۡقَالِ ذَرَّةٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا فِي ٱلسَّمَآءِ وَلَآ أَصۡغَرَ مِن ذَٰلِكَ وَلَآ أَكۡبَرَ إِلَّا فِي كِتَٰبٖ مُّبِينٍ

Ej Rasul, dar har kore, ki ʙoşī va har cī az Qur'on ʙixonī va har amalero, ki mekuned az neku ʙad, Mo guvoh ʙar şumo hastem. Va muvofiqi on amalhojaton podoşaton xohem dod va ʙar Parvardigori tu hatto ʙa miqdori zarrae dar zaminu osmonho pūşida nest. Va har cī xurdtar az on jo ʙuzurgtar az on ʙoşad, dar Kitoʙi muʙin navişta şudaast
Surah Yunus, Verse 61


أَلَآ إِنَّ أَوۡلِيَآءَ ٱللَّهِ لَا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ

Ogoh ʙoşed, ki ʙar dūstoni Alloh ʙime nest va ƣamgin nameşavand
Surah Yunus, Verse 62


ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَكَانُواْ يَتَّقُونَ

Va az sifati dūstoni Alloh in ast, ki imon ʙa Alloh ovardand va rasuli Ūro pajravī namudand va ʙinoʙar içro namudani amrhojaş va dur ʙudan az ma'sijataş az Alloh metarsand
Surah Yunus, Verse 63


لَهُمُ ٱلۡبُشۡرَىٰ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَفِي ٱلۡأٓخِرَةِۚ لَا تَبۡدِيلَ لِكَلِمَٰتِ ٱللَّهِۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

Baroi dūstoni Alloh dar zindagii dunjo va oxirat ʙaşorat ast. Suxani Alloh digargun nameşavad. In ast komjoʙii ʙuzurg
Surah Yunus, Verse 64


وَلَا يَحۡزُنكَ قَوۡلُهُمۡۘ إِنَّ ٱلۡعِزَّةَ لِلَّهِ جَمِيعًاۚ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

Suxani muşrikon turo ej Rasul, ƣamgin nasozad. Zero izzat komilan az oni Alloh ast. Ū şunavovu ogoh ast
Surah Yunus, Verse 65


أَلَآ إِنَّ لِلَّهِ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَن فِي ٱلۡأَرۡضِۗ وَمَا يَتَّبِعُ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ شُرَكَآءَۚ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَإِنۡ هُمۡ إِلَّا يَخۡرُصُونَ

Ogoh ʙoşed, ki az oni Alloh ast har cī dar osmonho ast (az fariştagon) va har cī dar zamin ast (az insu çin va ƣajra) va onon, ki ƣajr az Alloh şarikonero farjod mekunand ƣajr az gumon cizi digarero pajravī namekunand va koraşon ƣajr az taxmin va durūƣ guftan cizi digare nest
Surah Yunus, Verse 66


هُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُمُ ٱلَّيۡلَ لِتَسۡكُنُواْ فِيهِ وَٱلنَّهَارَ مُبۡصِرًاۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يَسۡمَعُونَ

Ust, ki şaʙro ʙarojaton padid ovard, to dar on oromu rohat joʙed va rūzro ravşan kard, to dar on ʙuʙined va rizqu rūzii zindagiatonro darjoʙed. Alʙatta, dar inho ʙaroi mardume, ki meşunavand, nişonahoest ʙar vahdonijati Alloh, ki Ūst sazovori iʙodat
Surah Yunus, Verse 67


قَالُواْ ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ وَلَدٗاۗ سُبۡحَٰنَهُۥۖ هُوَ ٱلۡغَنِيُّۖ لَهُۥ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ إِنۡ عِندَكُم مِّن سُلۡطَٰنِۭ بِهَٰذَآۚ أَتَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعۡلَمُونَ

Muşrikon guftand: «Alloh farzande giriftaast». (Misli guftaaşon: fariştagon duxtaroni Allohand jo ki Iso pisari Alloh ast) Pok ast! Alloh az in guftaho va ʙenijoz ast! Az oni Ūst har cī dar osmonhovu zamin ast! Şumoro ʙar on suxani ʙoftaaton dalele nest. Caro dar ʙorai Alloh cizhoe megūed, ki ʙa on ogoh nested
Surah Yunus, Verse 68


قُلۡ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ لَا يُفۡلِحُونَ

Bigū: «Onho, ki ʙa Alloh durūƣ meʙandand, naçot namejoʙand
Surah Yunus, Verse 69


مَتَٰعٞ فِي ٱلدُّنۡيَا ثُمَّ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ ثُمَّ نُذِيقُهُمُ ٱلۡعَذَابَ ٱلشَّدِيدَ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ

Ba saʙaʙi kufru durūƣaşon dar dunjo, foidai andakest, sipas ʙozgaştaşon ʙa sūi Most. On goh ʙa saʙaʙi kufre, ki mevarzidand, Mo azoʙi saxtero ʙa onon mecaşonem
Surah Yunus, Verse 70


۞وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ نُوحٍ إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦ يَٰقَوۡمِ إِن كَانَ كَبُرَ عَلَيۡكُم مَّقَامِي وَتَذۡكِيرِي بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَعَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡتُ فَأَجۡمِعُوٓاْ أَمۡرَكُمۡ وَشُرَكَآءَكُمۡ ثُمَّ لَا يَكُنۡ أَمۡرُكُمۡ عَلَيۡكُمۡ غُمَّةٗ ثُمَّ ٱقۡضُوٓاْ إِلَيَّ وَلَا تُنظِرُونِ

Baroi kuffori Makka qissai Nūhro ʙixon, on goh ki ʙa qavmi xud guft: «Ej qavmi man, agar istodani man dar mijoni şumo va jodovarii ojoti Alloh ʙar şumo garon meojad, man ʙar Alloh tavakkal namudaam. Pas, dar kori xud hamrohi ʙuthojaton azm kuned, cunon ki jagon ciz az kore, ki mekuned, ʙar şumo pūşida naʙoşad (ja'ne, ʙemalol va oşkoro jakçoja ʙo ʙutho kor gired, man parvoe nadoram) va on ciro mexohed dar haqqi man ançom dihed va maro mūxlat nadihed
Surah Yunus, Verse 71


فَإِن تَوَلَّيۡتُمۡ فَمَا سَأَلۡتُكُم مِّنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَى ٱللَّهِۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

Va agar az da'vati man rūj gardoned ʙa man zijone namerasoned man az şumo heç muzde naxostaam va muzdi man ƣajr az Alloh az kasi digare nest va man amr şudaam, ki az taslimşudagon ʙoşam!»
Surah Yunus, Verse 72


فَكَذَّبُوهُ فَنَجَّيۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَجَعَلۡنَٰهُمۡ خَلَـٰٓئِفَ وَأَغۡرَقۡنَا ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُنذَرِينَ

Pas, qavmaş Nūhro durūƣ şumoridand. Mo ū va hamrohonaşro dar kiştī naçot dodem va ononro çonişini peşinijon soxtem va kasonero, ki ojoti Moro durūƣ meşumurdand, ƣarq kardem. Pas, (ej Rasul) ʙingar, ki oqiʙati ʙimdodaşudagon (ja'ne kasone, ki turo durūƣ şumoridand va ʙar kufraşon davomat kardand) cī guna ʙud
Surah Yunus, Verse 73


ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِۦ رُسُلًا إِلَىٰ قَوۡمِهِمۡ فَجَآءُوهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْ بِمَا كَذَّبُواْ بِهِۦ مِن قَبۡلُۚ كَذَٰلِكَ نَطۡبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِ ٱلۡمُعۡتَدِينَ

Sipas ʙa'di Nūh pajomʙarone ( cun Hud, Soleh, Iʙrohim, Lut va Şuajʙ va digaronro) ʙar qavmaşon firistodem va onon dalelhoi ravşane ovardand ʙar haq ʙudani pajomʙariaşon, vale mardum ʙa on cī peş az on durūƣ ʙarovarda ʙudand, nasihathoi pajomʙaronro qaʙul nakardand va imon naovarda ʙudand. Hamcunin ʙar dilhoi taçovuzkoron mūhr menihem
Surah Yunus, Verse 74


ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِم مُّوسَىٰ وَهَٰرُونَ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ بِـَٔايَٰتِنَا فَٱسۡتَكۡبَرُواْ وَكَانُواْ قَوۡمٗا مُّجۡرِمِينَ

Va pas az pajomʙarone, ki ʙa'di Nūh ʙa sūi qavmaşon firistoda ʙudem, Mūsovu Horunro niz hamrohi ojotamon ʙar Fir'avnu ʙuzurgoni qavmaş firistodem. Va onon sarkaşī kardand va mardumi taʙahkore ʙudand
Surah Yunus, Verse 75


فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ مِنۡ عِندِنَا قَالُوٓاْ إِنَّ هَٰذَا لَسِحۡرٞ مُّبِينٞ

Va cun haq az nazdi Mo ʙa sūi onho omad, guftand, ki in çodue oşkor ast
Surah Yunus, Verse 76


قَالَ مُوسَىٰٓ أَتَقُولُونَ لِلۡحَقِّ لَمَّا جَآءَكُمۡۖ أَسِحۡرٌ هَٰذَا وَلَا يُفۡلِحُ ٱلسَّـٰحِرُونَ

Mūso (ʙo taaççuʙ) guft: «Ojo suxani haqro, ki inak, ʙar şumo nozil şudaast, çodu mexoned va hol on ki çodugaron dar dunjovu oxirat naçot namejoʙand!»
Surah Yunus, Verse 77


قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا لِتَلۡفِتَنَا عَمَّا وَجَدۡنَا عَلَيۡهِ ءَابَآءَنَا وَتَكُونَ لَكُمَا ٱلۡكِبۡرِيَآءُ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا نَحۡنُ لَكُمَا بِمُؤۡمِنِينَ

Guft Fir'avn va qavmaş ʙaroi Mūso: «Ojo peşi mo omadaī, to moro az on din, ki ʙar on padaroni xudro joftaem, dur sozī, mexohed şumo (Mūso va ʙarodaraş Horun) dar zamin ʙuzurgī va rohʙarī ʙaroi du nafari şumo ʙoşad. Vale mo ʙa şumo ʙovarī nadorem!»
Surah Yunus, Verse 78


وَقَالَ فِرۡعَوۡنُ ٱئۡتُونِي بِكُلِّ سَٰحِرٍ عَلِيمٖ

Va Fir'avn guft: «Hamai çodugaroni donoro nazdi man ʙijovared!»
Surah Yunus, Verse 79


فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلۡقُواْ مَآ أَنتُم مُّلۡقُونَ

Pas, cun çodugaron omadand, Mūso ʙarojaşon guft: «Partoed, on ciro az resmonho va asohojaton, ki şumo ʙo xud dored!»
Surah Yunus, Verse 80


فَلَمَّآ أَلۡقَوۡاْ قَالَ مُوسَىٰ مَا جِئۡتُم بِهِ ٱلسِّحۡرُۖ إِنَّ ٱللَّهَ سَيُبۡطِلُهُۥٓ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُصۡلِحُ عَمَلَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

Cun resmon va asohojaşonro partoftand, Mūso ʙarojaşon guft: «On cī şumo ovardaed, çodust va Alloh onro ʙotil xohad soxt, zero Alloh kori fasodkoronro ʙa saloh nameovarad
Surah Yunus, Verse 81


وَيُحِقُّ ٱللَّهُ ٱلۡحَقَّ بِكَلِمَٰتِهِۦ وَلَوۡ كَرِهَ ٱلۡمُجۡرِمُونَ

Va Alloh ʙo suxanoni xud haqro ʙa suʙot merasonad, agarci gunahkoronro noxuş ojad»
Surah Yunus, Verse 82


فَمَآ ءَامَنَ لِمُوسَىٰٓ إِلَّا ذُرِّيَّةٞ مِّن قَوۡمِهِۦ عَلَىٰ خَوۡفٖ مِّن فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِمۡ أَن يَفۡتِنَهُمۡۚ وَإِنَّ فِرۡعَوۡنَ لَعَالٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَإِنَّهُۥ لَمِنَ ٱلۡمُسۡرِفِينَ

Pas, heç kase ʙa Mūso imon naovard, magar çavonone az ʙanī Isroil, on ham ʙa tars az Fir'avn va ʙuzurgoni qavmi ū, ki maʙodo onhoro az din ʙargardonand. Begumon Fir'avn dar zamin tuƣjon karda ʙud va az zumrai taçovuzkoron ʙud
Surah Yunus, Verse 83


وَقَالَ مُوسَىٰ يَٰقَوۡمِ إِن كُنتُمۡ ءَامَنتُم بِٱللَّهِ فَعَلَيۡهِ تَوَكَّلُوٓاْ إِن كُنتُم مُّسۡلِمِينَ

Va Mūso guft: «Ej qavmi man, agar ʙa Alloh imon ovardaed va agar musalmon hasted, ʙa Ū tavakkal kuned!»
Surah Yunus, Verse 84


فَقَالُواْ عَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡنَا رَبَّنَا لَا تَجۡعَلۡنَا فِتۡنَةٗ لِّلۡقَوۡمِ ٱلظَّـٰلِمِينَ

Pas, qavmi Mūso ʙarojaş guftand: Bar Alloh tavakkal kardem, ej Parvardigori mo, moro maƣluʙi in mardumi sitamkor makun, to gumon nakunand, ki onho ʙarhaqand
Surah Yunus, Verse 85


وَنَجِّنَا بِرَحۡمَتِكَ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ

Va ʙa rahmati xud moro az dasti in kofiron naçot deh, zero qavmi Fir'avn onhoro ƣulom megiriftand va dar korhoi iflos ʙa kor meʙurdand
Surah Yunus, Verse 86


وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰ وَأَخِيهِ أَن تَبَوَّءَا لِقَوۡمِكُمَا بِمِصۡرَ بُيُوتٗا وَٱجۡعَلُواْ بُيُوتَكُمۡ قِبۡلَةٗ وَأَقِيمُواْ ٱلصَّلَوٰةَۗ وَبَشِّرِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

Ba Mūso va ʙarodaraş vahj kardem, ki ʙaroi qavmi xud dar şahri Misr xonaho ʙigired va xonahoi xudro iʙodatgoh sozed va namozi farzşudaro dar vaqtaş guzored va mū'minonro ʙa nusrat va savoʙi ʙisjor muƶda dihed
Surah Yunus, Verse 87


وَقَالَ مُوسَىٰ رَبَّنَآ إِنَّكَ ءَاتَيۡتَ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَأَهُۥ زِينَةٗ وَأَمۡوَٰلٗا فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا رَبَّنَا لِيُضِلُّواْ عَن سَبِيلِكَۖ رَبَّنَا ٱطۡمِسۡ عَلَىٰٓ أَمۡوَٰلِهِمۡ وَٱشۡدُدۡ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَلَا يُؤۡمِنُواْ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

Mūso guft: «Ej Parvardigori mo, ʙa Fir'avnu ʙuzurgoni qavmaş dar in çahon zinatu (qasrho, xidmatgoron, markaʙhoi foxira) amvoli ʙuzurg dodaī, to digaronro az rohi Tu gumroh kunand. Ej Parvardigori mo, amvolaşonro noʙud soz va ʙar dilhojaşon mūhr ʙineh, pas imon najorand, to on goh ki azoʙi dardovarro ʙuʙinand»
Surah Yunus, Verse 88


قَالَ قَدۡ أُجِيبَت دَّعۡوَتُكُمَا فَٱسۡتَقِيمَا وَلَا تَتَّبِعَآنِّ سَبِيلَ ٱلَّذِينَ لَا يَعۡلَمُونَ

Alloh guft: «Xosti Şumo içoʙat şud, dar haqqi Fir'avn va gurūhaş va molhojaşon, soʙitqadam ʙoşed va da'vatatonro davom dihed va ʙo rohi nodonon pajravī makuned»
Surah Yunus, Verse 89


۞وَجَٰوَزۡنَا بِبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ ٱلۡبَحۡرَ فَأَتۡبَعَهُمۡ فِرۡعَوۡنُ وَجُنُودُهُۥ بَغۡيٗا وَعَدۡوًاۖ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَدۡرَكَهُ ٱلۡغَرَقُ قَالَ ءَامَنتُ أَنَّهُۥ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا ٱلَّذِيٓ ءَامَنَتۡ بِهِۦ بَنُوٓاْ إِسۡرَـٰٓءِيلَ وَأَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

Mo ʙanī Isroilro az ʙahr guzaronidem. Fir'avnu laşkarijonaş ʙa qasdi sitamu taçovuz az aqiʙi onho şudand. Cun Fir'avn ƣarq meşud, va jaqin donist, ki halok meşavad, guft: «Imon ovardam, ki heç ma'ʙude nest çuz on ki ʙanī Isroil ʙa on imon ovardaand va man az taslimşudagonam»
Surah Yunus, Verse 90


ءَآلۡـَٰٔنَ وَقَدۡ عَصَيۡتَ قَبۡلُ وَكُنتَ مِنَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

Ojo aknun (ej Fir'avn) Allohro sazovori parastiş mehisoʙī? Va peş az rasidani in azoʙ Allohro isjon mekardī va az ʙadkoron ʙudī. Dar holati marg va azoʙ turo tavʙa sud nadihad
Surah Yunus, Verse 91


فَٱلۡيَوۡمَ نُنَجِّيكَ بِبَدَنِكَ لِتَكُونَ لِمَنۡ خَلۡفَكَ ءَايَةٗۚ وَإِنَّ كَثِيرٗا مِّنَ ٱلنَّاسِ عَنۡ ءَايَٰتِنَا لَغَٰفِلُونَ

Imrūz çismi turo az darjo naçot medihem ʙa ʙerun meafkanem, to ʙaroi onon, ki pas az tu memonand, iʙrate ʙoşī va hol on ki ʙisjore az mardum az ojoti Mo ƣofiland
Surah Yunus, Verse 92


وَلَقَدۡ بَوَّأۡنَا بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ مُبَوَّأَ صِدۡقٖ وَرَزَقۡنَٰهُم مِّنَ ٱلطَّيِّبَٰتِ فَمَا ٱخۡتَلَفُواْ حَتَّىٰ جَآءَهُمُ ٱلۡعِلۡمُۚ إِنَّ رَبَّكَ يَقۡضِي بَيۡنَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ فِيمَا كَانُواْ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ

Alʙatta, ʙanī Isroilro dar makoni nekūe çoj dodem va az pokiho rūzijaşon dodem va to on hangom, ki sohiʙi doniş naşuda ʙudand, ixtilofe nadoştand. Parvardigori tu dar rūzi qijomat dar on cī ixtilof mekardand, mijonaşon hukm xohad kard
Surah Yunus, Verse 93


فَإِن كُنتَ فِي شَكّٖ مِّمَّآ أَنزَلۡنَآ إِلَيۡكَ فَسۡـَٔلِ ٱلَّذِينَ يَقۡرَءُونَ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِكَۚ لَقَدۡ جَآءَكَ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكَ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُمۡتَرِينَ

Agar dar on cī ʙar tu nozil kardaem, dar şuʙha hastī, ʙipurs az onhoe, ki peş az tu ʙudand, ki kitoʙi Tavrotu Inçilro mexonand va az omadani tu ixtilof nadoştand, zero ki dar kitoʙhojaşon az sifathoi omadani tu xaʙardor ʙudand. Haroina, haq ast on cī az çoniʙi Parvardigorat ʙar tu nozil şudaast. Pas, naʙojad az çumlai şuʙhakunandagon ʙoşī
Surah Yunus, Verse 94


وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

Va maʙoş (ej Rasul) az onon, ki ojoti Allohro durūƣ meşumorand; ongoh az zijonkorone şavī, ki Alloh ƣazaʙ va giriftori azoʙaşon kard
Surah Yunus, Verse 95


إِنَّ ٱلَّذِينَ حَقَّتۡ عَلَيۡهِمۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ لَا يُؤۡمِنُونَ

(Kasone, ki suxani Parvardigori tu 1). dar ʙorai onon soʙit şud, imon nameovarand
Surah Yunus, Verse 96


وَلَوۡ جَآءَتۡهُمۡ كُلُّ ءَايَةٍ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

agarci ʙar onho har nişona va mū'çizae ʙijojad, to on goh ki azoʙi dardovarro ʙuʙinand
Surah Yunus, Verse 97


فَلَوۡلَا كَانَتۡ قَرۡيَةٌ ءَامَنَتۡ فَنَفَعَهَآ إِيمَٰنُهَآ إِلَّا قَوۡمَ يُونُسَ لَمَّآ ءَامَنُواْ كَشَفۡنَا عَنۡهُمۡ عَذَابَ ٱلۡخِزۡيِ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ

Imon ovardani heç qavme va millate, dar vaqti furud omadani azoʙi Parvardigor ʙarojaşon foidae nadod, magar qavmi Junus, ki cun imon ovardand azoʙi xorkunandaro dar dunjo az onon ʙardoştem va eşonro to zamoni muajjane az zindagii dunjo ʙarxurdor kardem
Surah Yunus, Verse 98


وَلَوۡ شَآءَ رَبُّكَ لَأٓمَنَ مَن فِي ٱلۡأَرۡضِ كُلُّهُمۡ جَمِيعًاۚ أَفَأَنتَ تُكۡرِهُ ٱلنَّاسَ حَتَّىٰ يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

Ej Rasul, agar Parvardigori tu ʙixohad, hamai kasone, ki dar rūi zaminand, imon meovarand. Lekin Ūro dar in hikmatest; kasero ʙixohad hidojat mekunad va kasero ʙixohad muvofiqi hikmataş gumroh mesozad. Ojo tu mardumro maçʙurī vomedorī, ki imon ʙijovarand
Surah Yunus, Verse 99


وَمَا كَانَ لِنَفۡسٍ أَن تُؤۡمِنَ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِۚ وَيَجۡعَلُ ٱلرِّجۡسَ عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يَعۡقِلُونَ

Be hukmi Alloh heç kas nametavonad imon ʙijovarad. Va azoʙro ʙar kasone, ki xiradi xeş ʙa kor nameʙarand, muqarrar mekunad
Surah Yunus, Verse 100


قُلِ ٱنظُرُواْ مَاذَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ وَمَا تُغۡنِي ٱلۡأٓيَٰتُ وَٱلنُّذُرُ عَن قَوۡمٖ لَّا يُؤۡمِنُونَ

Bigū ej Rasul, ʙaroi qavmi xud: «Bingared va iʙrat ʙigired, az cizhoe, ki dar osmonhovu zamin ast az nişonahoi Parvardigor!» Va in ojotu huşdoriho qavmero, ki imon nameovarand, sude nameʙaxşad
Surah Yunus, Verse 101


فَهَلۡ يَنتَظِرُونَ إِلَّا مِثۡلَ أَيَّامِ ٱلَّذِينَ خَلَوۡاْ مِن قَبۡلِهِمۡۚ قُلۡ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ

Ojo çuz in ast, ki intizorii rūzero mekaşand, monandi rūzhoe, ki peşinijonaşon muntaziraş ʙudand? Bigū ej Rasul: «Intizorī ʙikaşed, azoʙi Allohro, ki man niz ʙo şumo muntaziram!»
Surah Yunus, Verse 102


ثُمَّ نُنَجِّي رُسُلَنَا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْۚ كَذَٰلِكَ حَقًّا عَلَيۡنَا نُنجِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

On goh pajomʙaronamon va kasonero, ki imon ovardaand, az azoʙi Xud naçot medihem. Zero ʙar Mo lozim ast, ki az fazlu karami Xud mū'minonro naçot dihem. Cunon ki pajomʙaroni guzaştaro ʙo hamrohi imonovarandagonaşon naçot dodem
Surah Yunus, Verse 103


قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِن كُنتُمۡ فِي شَكّٖ مِّن دِينِي فَلَآ أَعۡبُدُ ٱلَّذِينَ تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِنۡ أَعۡبُدُ ٱللَّهَ ٱلَّذِي يَتَوَفَّىٰكُمۡۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

Bigū ej Rasul: «Ej mardum, agar şumo dar haq ʙudani dini man şak dored, man cizhoero (az ʙuton), ki ʙa çoi Alloh meparasted, nameparastam. Man Allohro meparastam, ki şumoro memironad va amr şudaam, ki az mū'minon ʙoşam!»
Surah Yunus, Verse 104


وَأَنۡ أَقِمۡ وَجۡهَكَ لِلدِّينِ حَنِيفٗا وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

Va ej Pajomʙar ʙa dini islom va jaktoparastī rūj ovar va az muşrikon maʙoş, ki dar iʙodati Parvardijuraşon şarikonero muqarrar soxtand va xudro ʙa on saʙaʙ halok soxtand
Surah Yunus, Verse 105


وَلَا تَدۡعُ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُكَ وَلَا يَضُرُّكَۖ فَإِن فَعَلۡتَ فَإِنَّكَ إِذٗا مِّنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ

Ba çoi Alloh cizero, ki ʙa tu na foida merasonad va na zijon, maxon (ja'ne iʙodat makun onhoro ʙa umedi foida didan va jo xavf ʙurdan az onho)! Agar cunin kunī, az sitamkoron (az muşrikon) xohī ʙud
Surah Yunus, Verse 106


وَإِن يَمۡسَسۡكَ ٱللَّهُ بِضُرّٖ فَلَا كَاشِفَ لَهُۥٓ إِلَّا هُوَۖ وَإِن يُرِدۡكَ بِخَيۡرٖ فَلَا رَآدَّ لِفَضۡلِهِۦۚ يُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ

Va agar Alloh ʙa tu zijone ʙirasonad, çuz Ū kase daf'i on natavonad kard. Va agar ʙaroi tu xajre ʙixohad, heç kas fazli ūro ʙozdoşta natavonad. Alloh fazli xudro ʙa har kas az ʙandagonaş, ki ʙixohad, merasonad va kase nametavonad mone'i on gardad va Ū omurzandai gunohoni tavʙakunandagon va mehruʙon ʙa imondoroni itoatkor ast
Surah Yunus, Verse 107


قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ قَدۡ جَآءَكُمُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكُمۡۖ فَمَنِ ٱهۡتَدَىٰ فَإِنَّمَا يَهۡتَدِي لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن ضَلَّ فَإِنَّمَا يَضِلُّ عَلَيۡهَاۖ وَمَآ أَنَا۠ عَلَيۡكُم بِوَكِيلٖ

Bigū: «Ej mardum, pajomi rostin, ki Qur'on ast az çoniʙi Parvardigoraton tavassuti pajomʙari sodiqi oxirzamon ʙarojaton omadaast. Pas, har kas, ki ʙa rohi rost hidojat joʙad, hidojat ʙa foidai ūst. Va har kī az haq gumroh gardad, ʙa zijoni xeş ʙa gumrohī aftodaast. Va man ūhdadori muroqiʙi a'mol va mas'uli nazorat ʙar af'oli şumo nestam va qudrati onro nadoram, ki şumoro az kufr ʙozdoram va ʙa pazirişi imon vodor sozam»
Surah Yunus, Verse 108


وَٱتَّبِعۡ مَا يُوحَىٰٓ إِلَيۡكَ وَٱصۡبِرۡ حَتَّىٰ يَحۡكُمَ ٱللَّهُۚ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلۡحَٰكِمِينَ

Az on ci ki ʙar tu vahj meşavad, pajravī kun va saʙr kun dar ʙaroʙari azijat va ozore, ki dar rohi taʙliƣi risolati osmonī ʙa tu merasad, to on ki Alloh mijoni tu va digaron dovarī va fajsala kunad va farmoni xudro sodir namojad va Ū ʙehtarini hukmkunandagon ast
Surah Yunus, Verse 109


Author: Khoja Mirov


<< Surah 9
>> Surah 11

Tajik Translations by other Authors


Tajik Translation By Abdolmohammad Ayati
Tajik Translation By Abdolmohammad Ayati
Tajik Translation By Abdolmohammad Ayati
Tajik Translation By Khoja Mirov
Tajik Translation By Khoja Mirov
Tajik Translation By Khoja Mirov
Tajik Translation By Www.islamhouse.com
Tajik Translation By Www.islamhouse.com
Tajik Translation By Www.islamhouse.com
Popular Areas
Apartments for rent in Dubai Apartments for rent Abu Dhabi Villas for rent in Dubai House for rent Abu Dhabi Apartments for sale in Dubai Apartments for sale in Abu Dhabi Flat for rent Sharjah
Popular Searches
Studios for rent in UAE Apartments for rent in UAE Villas for rent in UAE Apartments for sale in UAE Villas for sale in UAE Land for sale in UAE Dubai Real Estate
Trending Areas
Apartments for rent in Dubai Marina Apartments for sale in Dubai Marina Villa for rent in Sharjah Villa for sale in Dubai Flat for rent in Ajman Studio for rent in Abu Dhabi Villa for rent in Ajman
Trending Searches
Villa for rent in Abu Dhabi Shop for rent in Dubai Villas for sale in Ajman Studio for rent in Sharjah 1 Bedroom Apartment for rent in Dubai Property for rent in Abu Dhabi Commercial properties for sale
© Copyright Dubai Prayer Time. All Rights Reserved
Designed by Prayer Time In Dubai