Surah Yunus - Tajik Translation by Www.islamhouse.com
الٓرۚ تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡحَكِيمِ
Alif, lom, ro. In ojoti kitoʙi purhikmat ast
Surah Yunus, Verse 1
أَكَانَ لِلنَّاسِ عَجَبًا أَنۡ أَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ رَجُلٖ مِّنۡهُمۡ أَنۡ أَنذِرِ ٱلنَّاسَ وَبَشِّرِ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَنَّ لَهُمۡ قَدَمَ صِدۡقٍ عِندَ رَبِّهِمۡۗ قَالَ ٱلۡكَٰفِرُونَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٞ مُّبِينٌ
Ojo ʙaroi mardum muciʙi sigiftist, ki ʙa marde az xudason vahj kardaem, ki: «Ba mardum [dar ʙorai azoʙi oxirat] husdor ʙideh va ʙa kasone, ki imon ovardaand, ʙasorat ʙideh, ki ʙaroi onon nazdi Parvardigorason podosi nakust»? Kofiron guftand: «In [mard], hatman, codugari oskor ast»
Surah Yunus, Verse 2
إِنَّ رَبَّكُمُ ٱللَّهُ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٖ ثُمَّ ٱسۡتَوَىٰ عَلَى ٱلۡعَرۡشِۖ يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَۖ مَا مِن شَفِيعٍ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ إِذۡنِهِۦۚ ذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمۡ فَٱعۡبُدُوهُۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ
Be gumon, Parvardigori sumost, ki osmonho va zaminro dar sas ruz ofarid, sipas ʙar Ars qaror girift. U kor [-i cahon]-ro tadʙir mekunad, [va] hec safoatgare nest, magar pas az icozati U. In Alloh taolost-Parvardigoraton, pas, Uro ʙiparasted. Ojo pand namegired
Surah Yunus, Verse 3
إِلَيۡهِ مَرۡجِعُكُمۡ جَمِيعٗاۖ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقًّاۚ إِنَّهُۥ يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥ لِيَجۡزِيَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ بِٱلۡقِسۡطِۚ وَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَهُمۡ شَرَابٞ مِّنۡ حَمِيمٖ وَعَذَابٌ أَلِيمُۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ
Bozgasti hamai sumo ʙa suji Ust. Va'dai Alloh taolo [dar mavridi qijomat] haq ast. Ust, ki ofarinisro oƣoz mekunad, on goh [pas az marg] onro ʙozmegardonad,to kasonero, ki imon ovardaand va korhoi soista kardaand, ʙa adolat podos dihad, kasone, ki kufr varzidand, ʙa sazoi onki kofir ʙudand, sarʙate az oʙi cuson va azoʙi dardnok [dar pes] dorand
Surah Yunus, Verse 4
هُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ ٱلشَّمۡسَ ضِيَآءٗ وَٱلۡقَمَرَ نُورٗا وَقَدَّرَهُۥ مَنَازِلَ لِتَعۡلَمُواْ عَدَدَ ٱلسِّنِينَ وَٱلۡحِسَابَۚ مَا خَلَقَ ٱللَّهُ ذَٰلِكَ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۚ يُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ
Ust, ki xursedro duraxson namud va mohro toʙon kard va ʙarojas cojgohho [-i musaxxase] qaror dod to [ʙo taƣjir va vaz'i moh] sumorisi solho va hisoʙ [-i zindagii xud]-ro ʙidoned. Alloh taolo inhoro cuz ʙa haq naofaridaast. U nisona[-hoi xud]-ro ʙaroi guruhe, ki medonand, ʙa tafsil ʙajon mekunad
Surah Yunus, Verse 5
إِنَّ فِي ٱخۡتِلَٰفِ ٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِ وَمَا خَلَقَ ٱللَّهُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يَتَّقُونَ
Be gumon, dar omadusudi saʙu ruz va onci Alloh taolo dar osmonho va zamin ofaridaast, ʙaroi kasone, ki parvo mekunand, nisonaho[-i qudrati ilohi] ast
Surah Yunus, Verse 6
إِنَّ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا وَرَضُواْ بِٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَٱطۡمَأَنُّواْ بِهَا وَٱلَّذِينَ هُمۡ عَنۡ ءَايَٰتِنَا غَٰفِلُونَ
Onon, ki ʙa didori Mo umed [va ʙovar] nadorand va ʙa zindagonii dunjo xusnudand va ʙa on dilʙastaand va kasone, ki az ojoti Mo ƣofiland
Surah Yunus, Verse 7
أُوْلَـٰٓئِكَ مَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُ بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ
Inon ʙa sazoi onci mekardand, cojgohason otasi [duzax] ast
Surah Yunus, Verse 8
إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ يَهۡدِيهِمۡ رَبُّهُم بِإِيمَٰنِهِمۡۖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمُ ٱلۡأَنۡهَٰرُ فِي جَنَّـٰتِ ٱلنَّعِيمِ
Be tardid, kasone, ki imon ovardaand va korhoi soista kardaand, Parvardigorason ononro ʙa posi imonason ʙa ʙoƣho [-i ʙihisti pur] ne'mat hidojat mekunad, ki cujʙorho az zeri [daraxtoni] on cori ast
Surah Yunus, Verse 9
دَعۡوَىٰهُمۡ فِيهَا سُبۡحَٰنَكَ ٱللَّهُمَّ وَتَحِيَّتُهُمۡ فِيهَا سَلَٰمٞۚ وَءَاخِرُ دَعۡوَىٰهُمۡ أَنِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ
Duojason dar onco [in ast]: «Iloho, Tu poku munazzahi» va durudason [dar onco]: «Salom» ast va pojoni duojason in ast, ki: «Hamdu sipos, maxsusi Alloh taolo – Parvardigori cahonijon ast»
Surah Yunus, Verse 10
۞وَلَوۡ يُعَجِّلُ ٱللَّهُ لِلنَّاسِ ٱلشَّرَّ ٱسۡتِعۡجَالَهُم بِٱلۡخَيۡرِ لَقُضِيَ إِلَيۡهِمۡ أَجَلُهُمۡۖ فَنَذَرُ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا فِي طُغۡيَٰنِهِمۡ يَعۡمَهُونَ
Va agar [Alloh taolo] ʙaroi mardum, ʙadiro ʙo hamon sitoʙ mexost, ki onon nekiro mexohand [va nafrinhoe, ki dar haqqi xud va amvolu farzandonason mekunand, mustacoʙ mekard], hatman, acalason faro rasida ʙud. Pas, kasonero ki ʙa didori Mo umed [-u ʙovar] nadorand, vomeguzorem, to dar [gumrohi va] sarkasijason sargardon ʙimonand
Surah Yunus, Verse 11
وَإِذَا مَسَّ ٱلۡإِنسَٰنَ ٱلضُّرُّ دَعَانَا لِجَنۢبِهِۦٓ أَوۡ قَاعِدًا أَوۡ قَآئِمٗا فَلَمَّا كَشَفۡنَا عَنۡهُ ضُرَّهُۥ مَرَّ كَأَن لَّمۡ يَدۡعُنَآ إِلَىٰ ضُرّٖ مَّسَّهُۥۚ كَذَٰلِكَ زُيِّنَ لِلۡمُسۡرِفِينَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ
Va cun ʙa inson gazande merasad, [dar har hole, ki ʙosad] ʙa pahlu xoʙida jo nisasta jo istoda Moro mexonad. Pas, hamin ki on gazandro az vaj ʙartaraf kardem, cunon meravad ki gui hargiz Moro ʙaroi daf'i gazande, ki ʙa u rasida ʙud, naxondaast. Bahamin surat, ʙaroi isrofkoron [niz] onci mekardand, [dar nazarason] orosta sudaast
Surah Yunus, Verse 12
وَلَقَدۡ أَهۡلَكۡنَا ٱلۡقُرُونَ مِن قَبۡلِكُمۡ لَمَّا ظَلَمُواْ وَجَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ وَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡمُجۡرِمِينَ
Va [ej musrikon] ʙe tardid, mo ummathoi pes az sumoro, hangome ki sitam kardand, halok kardem, dar hole ki pajomʙaronason ʙo daleli ravsan ʙa sujason omadand va [-le] onon ʙar on naʙudand, ki imon ovarand. Mo guruhi mucrimonro in guna kajfar medihem
Surah Yunus, Verse 13
ثُمَّ جَعَلۡنَٰكُمۡ خَلَـٰٓئِفَ فِي ٱلۡأَرۡضِ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ لِنَنظُرَ كَيۡفَ تَعۡمَلُونَ
Sipas ʙa'd az onon sumo [mardum]-ro conisinoni onho [dar] zamin qaror dodem, to ʙingarem, ki ciguna raftor mekuned
Surah Yunus, Verse 14
وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَاتُنَا بَيِّنَٰتٖ قَالَ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا ٱئۡتِ بِقُرۡءَانٍ غَيۡرِ هَٰذَآ أَوۡ بَدِّلۡهُۚ قُلۡ مَا يَكُونُ لِيٓ أَنۡ أُبَدِّلَهُۥ مِن تِلۡقَآيِٕ نَفۡسِيٓۖ إِنۡ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰٓ إِلَيَّۖ إِنِّيٓ أَخَافُ إِنۡ عَصَيۡتُ رَبِّي عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ
Va hangome ki ojoti ravsani Mo ʙar onon xonda mesavad, kasone, ki ʙa didori Mo [dar qijomat] umed nadorand, megujand: «[Ej Muhammad] Qur'one ƣajr az in ʙijovar [ki mutoʙiqi majli mo ʙosad], jo onro taƣjir ʙideh». [Tu, ej pajomʙar, ʙa onon ] ʙigu: «Man haq nadoram, ki onro az pesi xud taƣjir diham va pajravi namekunam magar az cize, ki ʙar man vahj mesavad va agar az Parvardigoram nofarmoni kunam, az azoʙi ruzi ʙuzurg metarsam»
Surah Yunus, Verse 15
قُل لَّوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا تَلَوۡتُهُۥ عَلَيۡكُمۡ وَلَآ أَدۡرَىٰكُم بِهِۦۖ فَقَدۡ لَبِثۡتُ فِيكُمۡ عُمُرٗا مِّن قَبۡلِهِۦٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ
Bigu: «Agar Alloh taolo mexost, na man onro ʙar sumo mexondam va na U [Alloh taolo] sumoro az on ogoh mekard. Ba rosti, ki pes az in [da'vat] umrero dar mijoni sumo guzarondaam. Ojo nameandesed»
Surah Yunus, Verse 16
فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا أَوۡ كَذَّبَ بِـَٔايَٰتِهِۦٓۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ
Pas, kist sitamgortar az onki ʙar Alloh taolo duruƣ meʙandad jo ojotasro duruƣ meangorad? Be gumon, mucrimon rastagor naxohand sud
Surah Yunus, Verse 17
وَيَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَضُرُّهُمۡ وَلَا يَنفَعُهُمۡ وَيَقُولُونَ هَـٰٓؤُلَآءِ شُفَعَـٰٓؤُنَا عِندَ ٱللَّهِۚ قُلۡ أَتُنَبِّـُٔونَ ٱللَّهَ بِمَا لَا يَعۡلَمُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَلَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ سُبۡحَٰنَهُۥ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يُشۡرِكُونَ
Va [musrikon] ʙa coji Alloh taolo cizhoero meparastand, ki na ʙa onon zijone merasonand va na sudason meʙaxsad va megujand: «In ʙutho [vositaho va] safoatgaroni mo nazdi Alloh taolo hastand». [Ej pajomʙar] Bigu: «Ojo [ʙa gumoni xud] Alloh taoloro az cize [sarike] ogoh mesozed, ki dar osmonho va zamin [ʙarojas qoiled va xud] namedonad?» U munazzah ast va az onci ʙo vaj sarik mesozand, ʙartar ast
Surah Yunus, Verse 18
وَمَا كَانَ ٱلنَّاسُ إِلَّآ أُمَّةٗ وَٰحِدَةٗ فَٱخۡتَلَفُواْۚ وَلَوۡلَا كَلِمَةٞ سَبَقَتۡ مِن رَّبِّكَ لَقُضِيَ بَيۡنَهُمۡ فِيمَا فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ
[Dar oƣoz] Mardum cuz ummati vohid [va jaktoparast] naʙudand, sipas ixtilof kardand.Va agar pestar [dar mavridi muhlat ʙa gunahgoron va hisoʙrasi dar qijomat] suxane az coniʙi Parvardigorat ʙajon nasuda ʙud, jaqinan, [dar hamin dunjo] dar ʙorai onci ʙo ham ixtilof mekunand, mijonason dovari mesud
Surah Yunus, Verse 19
وَيَقُولُونَ لَوۡلَآ أُنزِلَ عَلَيۡهِ ءَايَةٞ مِّن رَّبِّهِۦۖ فَقُلۡ إِنَّمَا ٱلۡغَيۡبُ لِلَّهِ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ
Va [musrikon] megujand: «Caro [mu'ciza va] nisonae az [coniʙi] Parvardigoras ʙar u nozil nasudaast»? [Ej pajomʙar] Bigu: «[Ogohi az] Ƣajʙ tanho az oni Alloh taolost, pas, intizor ʙikased, ki man [niz] ʙo sumo az muntazironam»
Surah Yunus, Verse 20
وَإِذَآ أَذَقۡنَا ٱلنَّاسَ رَحۡمَةٗ مِّنۢ بَعۡدِ ضَرَّآءَ مَسَّتۡهُمۡ إِذَا لَهُم مَّكۡرٞ فِيٓ ءَايَاتِنَاۚ قُلِ ٱللَّهُ أَسۡرَعُ مَكۡرًاۚ إِنَّ رُسُلَنَا يَكۡتُبُونَ مَا تَمۡكُرُونَ
Va hangome ki ʙa mardum pas az [zijon va] rance, ki ʙa onon rasidaast, [ne'matu] rahmate ʙicasonem, on goh dar ojoti Mo [tamasxuru] najrang mekunand. Bigu: «Alloh taolo dar najrang zadan sare'tar ast». Be tardid, firistodagon [faristagon]-i Mo harci najrang mekuned, menavisand
Surah Yunus, Verse 21
هُوَ ٱلَّذِي يُسَيِّرُكُمۡ فِي ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا كُنتُمۡ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَجَرَيۡنَ بِهِم بِرِيحٖ طَيِّبَةٖ وَفَرِحُواْ بِهَا جَآءَتۡهَا رِيحٌ عَاصِفٞ وَجَآءَهُمُ ٱلۡمَوۡجُ مِن كُلِّ مَكَانٖ وَظَنُّوٓاْ أَنَّهُمۡ أُحِيطَ بِهِمۡ دَعَوُاْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ لَئِنۡ أَنجَيۡتَنَا مِنۡ هَٰذِهِۦ لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلشَّـٰكِرِينَ
[Ej mardum] Ust, ki sumoro dar xuski va darjo ʙa harakat darmeovarad, to on goh ki dar [darjo ʙar] kisti qaror megired va [kistiho] ʙo ʙodi dilpazir ononro [ʙa suji maqsad] harakat medihand va [sarnisinon] ʙa on sodmon mesavand. [Nogahon] Tufoni sadide mevazad va mavc az har taraf [ʙasujason] meojad va gumon mekunand, ki rohi gureze nadorand [va halok xohand sud, pas] Alloh taoloro az ruji ixlos mexonand, ki: «Agar moro az in [giriftori] nacot dihi, hatman, az siposguzoron xohem sud»
Surah Yunus, Verse 22
فَلَمَّآ أَنجَىٰهُمۡ إِذَا هُمۡ يَبۡغُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّۗ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِنَّمَا بَغۡيُكُمۡ عَلَىٰٓ أَنفُسِكُمۖ مَّتَٰعَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ ثُمَّ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُكُمۡ فَنُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ
Va cun [Alloh taolo] nacotason medihad, ʙa nohaq dar zamin sarkasi [va sitam] mekunand. Ej mardum, sarkasi [va sitami] sumo tanho ʙa zijoni xudaton ast, [caro ki faqat] ʙahrai [nocize az] zindagii dunjo [meʙared va] sipas ʙozgastaton ʙa suji Mo xohad ʙud,on goh sumoro az onci mekarded, ʙoxaʙar mesozem
Surah Yunus, Verse 23
إِنَّمَا مَثَلُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا كَمَآءٍ أَنزَلۡنَٰهُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ فَٱخۡتَلَطَ بِهِۦ نَبَاتُ ٱلۡأَرۡضِ مِمَّا يَأۡكُلُ ٱلنَّاسُ وَٱلۡأَنۡعَٰمُ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَخَذَتِ ٱلۡأَرۡضُ زُخۡرُفَهَا وَٱزَّيَّنَتۡ وَظَنَّ أَهۡلُهَآ أَنَّهُمۡ قَٰدِرُونَ عَلَيۡهَآ أَتَىٰهَآ أَمۡرُنَا لَيۡلًا أَوۡ نَهَارٗا فَجَعَلۡنَٰهَا حَصِيدٗا كَأَن لَّمۡ تَغۡنَ بِٱلۡأَمۡسِۚ كَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَتَفَكَّرُونَ
Cuz in nest, ki misoli zindagii dunjo hamcun oʙest, ki az osmon furu rextem, pas, gijohoni [gunoguni] zamin az onci mardum va corpojon mexurand, ʙo on daromext [va rujid] to on goh ki zamin pirojai xudro [ʙo gulho va gijohon] ʙargirift va orosta sud va sokinonas pindostand, ki onon ʙar on tavonoie dorand [ki az mahsulotas ʙahramand gardand, vale nogahon] saʙe jo ruze farmoni [vajronii] Mo omad va on [kistu meva]-ro cunon darav kardem, ki gui diruz hec naʙudaast. Mo nisonaho[-i xud]-ro ʙaroi mardume, ki meandesand, incunin ʙa ravsani ʙajon mekunem
Surah Yunus, Verse 24
وَٱللَّهُ يَدۡعُوٓاْ إِلَىٰ دَارِ ٱلسَّلَٰمِ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ
Va Alloh taolo [sumoro] ʙa saroi salomat [ʙihist] faro mexonad va harkiro ʙixohad, ʙa rohi rost hidojat mekunad
Surah Yunus, Verse 25
۞لِّلَّذِينَ أَحۡسَنُواْ ٱلۡحُسۡنَىٰ وَزِيَادَةٞۖ وَلَا يَرۡهَقُ وُجُوهَهُمۡ قَتَرٞ وَلَا ذِلَّةٌۚ أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ
Baroi kasone, ki neki kardaand, podosi nek [ʙihist] ast va afzun ʙar on [ru'jati Bori taolost] va tiragiju xori cehrahojasonro naxohad pusond. Inon ahli ʙihistand va covidona dar on xohand mond
Surah Yunus, Verse 26
وَٱلَّذِينَ كَسَبُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ جَزَآءُ سَيِّئَةِۭ بِمِثۡلِهَا وَتَرۡهَقُهُمۡ ذِلَّةٞۖ مَّا لَهُم مِّنَ ٱللَّهِ مِنۡ عَاصِمٖۖ كَأَنَّمَآ أُغۡشِيَتۡ وُجُوهُهُمۡ قِطَعٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِ مُظۡلِمًاۚ أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ
Va kasone, ki murtakiʙi ʙadiho sudand, [ʙidonand] sazoi [har] ʙadi hammonandi on ast va xori [cehrahoi] ononro mepusonad va dar ʙaroʙari [azoʙi] Alloh taolo hec [mone' va] muhofize nadorand. [Cunon mesavand, ki] gui cehrahojason ʙo porae az saʙi torik pusida sudaast. Inon ahli otasand va covidona dar on xohand mond
Surah Yunus, Verse 27
وَيَوۡمَ نَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا ثُمَّ نَقُولُ لِلَّذِينَ أَشۡرَكُواْ مَكَانَكُمۡ أَنتُمۡ وَشُرَكَآؤُكُمۡۚ فَزَيَّلۡنَا بَيۡنَهُمۡۖ وَقَالَ شُرَكَآؤُهُم مَّا كُنتُمۡ إِيَّانَا تَعۡبُدُونَ
[Va ej pajomʙar, jod kun az] ruze, ki hamai ononro gird meovarem,on goh ʙa kasone, ki sirkat varzidaand, meguem: «Sumo va sarikonaton [ma'ʙudonaton] ʙar coji xud ʙimoned». Sipas mijoni onho cudoi meafkanem va sarikonason megujand: «Dar haqiqat, sumo moro nameparastided
Surah Yunus, Verse 28
فَكَفَىٰ بِٱللَّهِ شَهِيدَۢا بَيۡنَنَا وَبَيۡنَكُمۡ إِن كُنَّا عَنۡ عِبَادَتِكُمۡ لَغَٰفِلِينَ
Va kofist, ki Alloh taolo mijoni mo va sumo guvohi dihad, [ki mo ʙa sirkvarzii sumo rozi naʙudem va] az parastisi sumo komilan ʙexaʙar ʙudem»
Surah Yunus, Verse 29
هُنَالِكَ تَبۡلُواْ كُلُّ نَفۡسٖ مَّآ أَسۡلَفَتۡۚ وَرُدُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِ مَوۡلَىٰهُمُ ٱلۡحَقِّۖ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ
Oncost, ki har kase onciro az pes firistodaast, meozmojad va hamagi ʙa suji Alloh taolo – korsozi haqiqijason ʙozgardonda mesavand va duruƣhoe, ki [dar ʙorai safoati ʙutho] meʙoftand, hama mahvu noʙud megardad
Surah Yunus, Verse 30
قُلۡ مَن يَرۡزُقُكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ أَمَّن يَمۡلِكُ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡأَبۡصَٰرَ وَمَن يُخۡرِجُ ٱلۡحَيَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَيُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَيِّ وَمَن يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَۚ فَسَيَقُولُونَ ٱللَّهُۚ فَقُلۡ أَفَلَا تَتَّقُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa musrikon] Bigu: «Kist, ki az osmonu zamin ʙa sumo ruzi meʙaxsad? Jo kist, ki ʙar gusho va didagon hokim ast? Va kist, ki [mavcudi] zindaro az [modai] ʙecon ʙerun meovarad va [modai] ʙeconi murdaro az [mavcudi] zinda xoric mesozad? Va kist, ki kori [cahonu cahonijon]-ro tadʙir mekunad»? Xohand guft: «Alloh taolo». Pas, ʙigu: «Ojo parvo namekuned»
Surah Yunus, Verse 31
فَذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمُ ٱلۡحَقُّۖ فَمَاذَا بَعۡدَ ٱلۡحَقِّ إِلَّا ٱلضَّلَٰلُۖ فَأَنَّىٰ تُصۡرَفُونَ
Va pas az haqiqat cuz gumrohi cist? Pas, ciguna [az haq] ʙozgardonda mesaved
Surah Yunus, Verse 32
كَذَٰلِكَ حَقَّتۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ عَلَى ٱلَّذِينَ فَسَقُوٓاْ أَنَّهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ
In guna suxani Parvardigorat dar ʙorai kasone, ki [az farmoni U] nofarmoni kardand, ʙa haqiqat pajvast, ki: «Onon imon nameovarand»
Surah Yunus, Verse 33
قُلۡ هَلۡ مِن شُرَكَآئِكُم مَّن يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥۚ قُلِ ٱللَّهُ يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥۖ فَأَنَّىٰ تُؤۡفَكُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa musrikon] Bigu: «Ojo az ma'ʙudonaton [ʙutho] kase hast, ki ofarinisro oƣoz kunad va sipas onro [pas az marg] ʙozgardonad?» Bigu: «Alloh taolo ast, ki ofarinisro oƣoz mekunad va sipas onro ʙozmegardonad, pas, ʙa kuco munharif mesaved?»
Surah Yunus, Verse 34
قُلۡ هَلۡ مِن شُرَكَآئِكُم مَّن يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّۚ قُلِ ٱللَّهُ يَهۡدِي لِلۡحَقِّۗ أَفَمَن يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّ أَحَقُّ أَن يُتَّبَعَ أَمَّن لَّا يَهِدِّيٓ إِلَّآ أَن يُهۡدَىٰۖ فَمَا لَكُمۡ كَيۡفَ تَحۡكُمُونَ
Bigu: «Ojo az ma'ʙudonaton kase hast, ki ʙa suji haq rahʙari kunad?». Bigu: «[Alloh taolo] ast, ki ʙa suji haq rahʙari mekunad. Pas, ojo kase, ki ʙa suji haq rahʙari mekunad, sazovortar ast, ki pajravi savad jo kase, ki xud roh namejoʙad, magar onki hidojatas kunand? Pas, sumoro ci sudaast? Ciguna dovari mekuned?»
Surah Yunus, Verse 35
وَمَا يَتَّبِعُ أَكۡثَرُهُمۡ إِلَّا ظَنًّاۚ إِنَّ ٱلظَّنَّ لَا يُغۡنِي مِنَ ٱلۡحَقِّ شَيۡـًٔاۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِمَا يَفۡعَلُونَ
Va ʙestarason cuz az gumon pajravi namekunand, [dar hole ki] gumon hargiz [insonro] az [sinoxti] haq ʙenijoz namekunad. Be tardid, Alloh taolo ʙa onci mekunand, donost
Surah Yunus, Verse 36
وَمَا كَانَ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانُ أَن يُفۡتَرَىٰ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِن تَصۡدِيقَ ٱلَّذِي بَيۡنَ يَدَيۡهِ وَتَفۡصِيلَ ٱلۡكِتَٰبِ لَا رَيۡبَ فِيهِ مِن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ
Va nasojad, ki in Qur'on az coniʙi ƣajri Alloh taolo [va] ʙa duruƣ soxta suda ʙosad, ʙalki tasdiqi kitoʙhoest, ki pes az on omadaast va sarhi [ahkomi] onhost va tardid dar on nest [va] az [coniʙi] Parvardigori cahonijon [nozil suda] ast
Surah Yunus, Verse 37
أَمۡ يَقُولُونَ ٱفۡتَرَىٰهُۖ قُلۡ فَأۡتُواْ بِسُورَةٖ مِّثۡلِهِۦ وَٱدۡعُواْ مَنِ ٱسۡتَطَعۡتُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ
Jo megujand: «[Muhammad] On [suxanon]-ro ʙa duruƣ [ʙa Alloh taolo] nisʙat dodaast»? Bigu: «Agar rost megued, pas, jak sura hammonandi on ʙijovared va ʙa cuz Alloh taolo harkiro metavoned, [ʙa jori] ʙixoned»
Surah Yunus, Verse 38
بَلۡ كَذَّبُواْ بِمَا لَمۡ يُحِيطُواْ بِعِلۡمِهِۦ وَلَمَّا يَأۡتِهِمۡ تَأۡوِيلُهُۥۚ كَذَٰلِكَ كَذَّبَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلظَّـٰلِمِينَ
[Cunin nest] Balki cizero duruƣ sumurdand, ki ʙa sinoxtas ihota nadostand va hanuz voqeijati on [va haqiqati axʙoras] ʙar eson ravsan nasudaast. Kasone, ki pes az onon ʙudand, niz [ojoti Qur'onro] haminguna duruƣ angostand. Pas, [ej pajomʙar] ʙingar, ki oqiʙati sitamgoron ciguna ʙud
Surah Yunus, Verse 39
وَمِنۡهُم مَّن يُؤۡمِنُ بِهِۦ وَمِنۡهُم مَّن لَّا يُؤۡمِنُ بِهِۦۚ وَرَبُّكَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُفۡسِدِينَ
Va az onon [musrikon] kase hast, ki ʙa on imon meovarad va az onon kase hast, ki [hargiz] ʙa on imon nameovarad va Parvardigorat ʙa [holi] mufsidon ogohtar ast
Surah Yunus, Verse 40
وَإِن كَذَّبُوكَ فَقُل لِّي عَمَلِي وَلَكُمۡ عَمَلُكُمۡۖ أَنتُم بَرِيٓـُٔونَ مِمَّآ أَعۡمَلُ وَأَنَا۠ بَرِيٓءٞ مِّمَّا تَعۡمَلُونَ
Va agar [kofiron] turo duruƣgu angostand, pas, ʙigu: «[Naticai] amali man ʙaroi xudam va [sazoi] amali sumo ʙaroi xudaton ast. Sumo az onci man mekunam, ʙezored va man [niz] az onci [sumo] mekuned ʙezoram»
Surah Yunus, Verse 41
وَمِنۡهُم مَّن يَسۡتَمِعُونَ إِلَيۡكَۚ أَفَأَنتَ تُسۡمِعُ ٱلصُّمَّ وَلَوۡ كَانُواْ لَا يَعۡقِلُونَ
Va ʙarxe az onho [dar zohir] ʙa tu gus faro medihand, ammo magar tu metavoni nosunavojonro [ki az sunidani kalomi haq ocizand] sunavo kuni, harcand xiradvarzi nakunand
Surah Yunus, Verse 42
وَمِنۡهُم مَّن يَنظُرُ إِلَيۡكَۚ أَفَأَنتَ تَهۡدِي ٱلۡعُمۡيَ وَلَوۡ كَانُواْ لَا يُبۡصِرُونَ
Va az eson kasone hastand, ki [ʙo casmi zohiri] turo menigarand, ammo ojo tu metavoni noʙinojonro hidojat kuni, harcand ahli ʙasirat naʙosand
Surah Yunus, Verse 43
إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَظۡلِمُ ٱلنَّاسَ شَيۡـٔٗا وَلَٰكِنَّ ٱلنَّاسَ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ
Jaqinan, Alloh taolo ʙa mardum hec sitame namekunad, vale mardum [hastand, ki ʙo sirku nofarmoni] ʙa xestan sitam mekunand
Surah Yunus, Verse 44
وَيَوۡمَ يَحۡشُرُهُمۡ كَأَن لَّمۡ يَلۡبَثُوٓاْ إِلَّا سَاعَةٗ مِّنَ ٱلنَّهَارِ يَتَعَارَفُونَ بَيۡنَهُمۡۚ قَدۡ خَسِرَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِلِقَآءِ ٱللَّهِ وَمَا كَانُواْ مُهۡتَدِينَ
Va ruze, ki [Alloh taolo] ononro [dar pesgohi xes] gird meovarad, [cunon ehsos mekunand, ki] gui cuz soate az ruz [dar dunjo] dirang nakardaand [va dar onco] jakdigarro mesinosand. Be tardid, kasone, ki didori Alloh taoloro duruƣ meangostand, zijon didand va hidojat najoftand
Surah Yunus, Verse 45
وَإِمَّا نُرِيَنَّكَ بَعۡضَ ٱلَّذِي نَعِدُهُمۡ أَوۡ نَتَوَفَّيَنَّكَ فَإِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ ثُمَّ ٱللَّهُ شَهِيدٌ عَلَىٰ مَا يَفۡعَلُونَ
Va [ej pajomʙar] agar ʙaxse az onci [az azoʙ]-ro, ki ʙa onon va'da dodaem, nisonat dihem jo coni turo [pes az azoʙi onon] ʙigirem, [dar har hol] ʙozgastaton ʙa suji Most, on goh Alloh taolo ʙar onci mekunand, guvoh ast
Surah Yunus, Verse 46
وَلِكُلِّ أُمَّةٖ رَّسُولٞۖ فَإِذَا جَآءَ رَسُولُهُمۡ قُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡقِسۡطِ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ
Har ummate pajomʙare dorad, pas, hangome ki pajomʙarason omad [ʙarxe mu'min va ʙarxe kofir sudand; va ruzi qijomat] mijoni onon ʙa adolat dovari mesavad va [hargiz] ʙa eson sitam naxohad sud
Surah Yunus, Verse 47
وَيَقُولُونَ مَتَىٰ هَٰذَا ٱلۡوَعۡدُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ
[Musrikon ʙa pajomʙar] megujand: «Agar [tu va pajravonat] rost megued, in va'dai [azoʙ] kaj xohad ʙud»
Surah Yunus, Verse 48
قُل لَّآ أَمۡلِكُ لِنَفۡسِي ضَرّٗا وَلَا نَفۡعًا إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۗ لِكُلِّ أُمَّةٍ أَجَلٌۚ إِذَا جَآءَ أَجَلُهُمۡ فَلَا يَسۡتَـٔۡخِرُونَ سَاعَةٗ وَلَا يَسۡتَقۡدِمُونَ
Bigu: «Man ʙaroi xes moliki hec zijonu sude nestam, magar onci Alloh taolo ʙixohad. Har ummate acale dorad va on goh ki acalason ʙa sar ojad, na soate [az on] ta'xir mekunand va na pesi megirand»
Surah Yunus, Verse 49
قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِنۡ أَتَىٰكُمۡ عَذَابُهُۥ بَيَٰتًا أَوۡ نَهَارٗا مَّاذَا يَسۡتَعۡجِلُ مِنۡهُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa kofiron] ʙigu: «Ba man ʙigued agar azoʙi U saʙona jo dar [vaqti] ruz ʙar sumo nozil gardad, [ci mekuned va] gunahkoron ci cizero az on [azoʙ] ʙa sitoʙ mexohand?»
Surah Yunus, Verse 50
أَثُمَّ إِذَا مَا وَقَعَ ءَامَنتُم بِهِۦٓۚ ءَآلۡـَٰٔنَ وَقَدۡ كُنتُم بِهِۦ تَسۡتَعۡجِلُونَ
Ojo pas az onki [azoʙ] voqe' sud, ʙovaras mekuned? Ojo aknun? Va hol onki [pestar] onro ʙa sitoʙ mexosted
Surah Yunus, Verse 51
ثُمَّ قِيلَ لِلَّذِينَ ظَلَمُواْ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡخُلۡدِ هَلۡ تُجۡزَوۡنَ إِلَّا بِمَا كُنتُمۡ تَكۡسِبُونَ
Sipas ʙa kasone, ki sitam kardand, gufta mesavad: «Azoʙi covidonaro ʙicased. Ojo cize dar ʙaroʙari onci mekarded mucozot mesaved?»
Surah Yunus, Verse 52
۞وَيَسۡتَنۢبِـُٔونَكَ أَحَقٌّ هُوَۖ قُلۡ إِي وَرَبِّيٓ إِنَّهُۥ لَحَقّٞۖ وَمَآ أَنتُم بِمُعۡجِزِينَ
Va [ej pajomʙar, musrikon] Az tu xaʙar megirand [ki]: «Ojo on [azoʙ] haqiqat dorad»? Bigu: «Ore, savgand ʙa Parvardigoram,ki hatman, haqiqat dorad va sumo nametavoned [Alloh taoloro az vuqui maod va azoʙ] darmonda kuned»
Surah Yunus, Verse 53
وَلَوۡ أَنَّ لِكُلِّ نَفۡسٖ ظَلَمَتۡ مَا فِي ٱلۡأَرۡضِ لَٱفۡتَدَتۡ بِهِۦۗ وَأَسَرُّواْ ٱلنَّدَامَةَ لَمَّا رَأَوُاْ ٱلۡعَذَابَۖ وَقُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡقِسۡطِ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ
Va har ki [ʙo irtikoʙi sirku gunoh] sitam kardaast, agar onci dar zamin ast, [dar ixtijor] dosta ʙosad, hatman, onro ʙaroi ʙozxaridi [xud az azoʙ] xud medihad va [musrikon] vaqte azoʙro ʙuʙinand, pusajmonii xudro pinhon mekunand va mijonason ʙa adolat dovari mesavad va ʙar eson sitam nameravad
Surah Yunus, Verse 54
أَلَآ إِنَّ لِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۗ أَلَآ إِنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ
Ogoh ʙosed! Dar haqiqat onci dar osmonho va zamin ast, [hama] az oni Alloh taolost. Ogoh ʙosed! Be tardid, va'dai Alloh taolo [dar mavridi kajfari kofiron] rost ast, vale ʙestarason namedonand
Surah Yunus, Verse 55
هُوَ يُحۡيِۦ وَيُمِيتُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ
Ust, ki zinda mekunad va memironad va [hamagi] ʙa suji U ʙozgardonda mesaved
Surah Yunus, Verse 56
يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ قَدۡ جَآءَتۡكُم مَّوۡعِظَةٞ مِّن رَّبِّكُمۡ وَشِفَآءٞ لِّمَا فِي ٱلصُّدُورِ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ
Ej mardum, ʙarosti, ʙaroi sumo az coniʙi Parvardigoraton mav'izae omadaast va sifoe ʙaroi onci dar dilhost va hidojatu rahmate ʙaroi mu'minon
Surah Yunus, Verse 57
قُلۡ بِفَضۡلِ ٱللَّهِ وَبِرَحۡمَتِهِۦ فَبِذَٰلِكَ فَلۡيَفۡرَحُواْ هُوَ خَيۡرٞ مِّمَّا يَجۡمَعُونَ
Bigu: «[Mu'minon] Bojad ʙa ʙaxsisu rahmati Alloh taolo sodmon savand, ki in [ne'mat] az onci meanduzand, ʙehtar ast»
Surah Yunus, Verse 58
قُلۡ أَرَءَيۡتُم مَّآ أَنزَلَ ٱللَّهُ لَكُم مِّن رِّزۡقٖ فَجَعَلۡتُم مِّنۡهُ حَرَامٗا وَحَلَٰلٗا قُلۡ ءَآللَّهُ أَذِنَ لَكُمۡۖ أَمۡ عَلَى ٱللَّهِ تَفۡتَرُونَ
Bigu: «Ba man xaʙar dihed, ki onci az [ne'mat va] ruzi, ki Alloh taolo ʙarojaton firistodaast, [caro] ʙaxse az onro harom va [ʙaxsi digarro] halol talaqqi kardaed»? Bigu: «Ojo Alloh taolo ʙar sumo cunin dastur dodaast jo ʙar Alloh taolo duruƣ meʙanded?»
Surah Yunus, Verse 59
وَمَا ظَنُّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۗ إِنَّ ٱللَّهَ لَذُو فَضۡلٍ عَلَى ٱلنَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَشۡكُرُونَ
Va kasone, ki ʙar Alloh taolo duruƣ meʙandand, [dar ʙorai] ruzi qijomat ci mepindorand? Be gumon, Alloh taolo ʙar [hamai] mardum fazl [-u ʙaxsis] dorad, vale ʙestarason sipos nameguzorand
Surah Yunus, Verse 60
وَمَا تَكُونُ فِي شَأۡنٖ وَمَا تَتۡلُواْ مِنۡهُ مِن قُرۡءَانٖ وَلَا تَعۡمَلُونَ مِنۡ عَمَلٍ إِلَّا كُنَّا عَلَيۡكُمۡ شُهُودًا إِذۡ تُفِيضُونَ فِيهِۚ وَمَا يَعۡزُبُ عَن رَّبِّكَ مِن مِّثۡقَالِ ذَرَّةٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا فِي ٱلسَّمَآءِ وَلَآ أَصۡغَرَ مِن ذَٰلِكَ وَلَآ أَكۡبَرَ إِلَّا فِي كِتَٰبٖ مُّبِينٍ
Va [ej pajomʙar] tu masƣuli hec kore nesti va hec [ojate az] onro namexoni va [sumo niz ej mardum] hec kore namekuned, magar inki on goh ki ʙa on mepardozed, Mo ʙar [korhoi] sumo guvohem va hamvazni zarrae – [na] dar zamin va na dar osmon – az Parvardigorat pinhon nest va [hatto] kucaktar jo ʙuzurgtar az on [niz] cize nest, magar inki ʙar kitoʙi ravsan [saʙt suda] ast
Surah Yunus, Verse 61
أَلَآ إِنَّ أَوۡلِيَآءَ ٱللَّهِ لَا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ
Ogoh ʙosed! Dustoni Alloh taolo na tarse xohand dost va na anduhgin mesavand
Surah Yunus, Verse 62
ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَكَانُواْ يَتَّقُونَ
[Hamon] Kasone, ki imon ovardand va parhezgori mekardand
Surah Yunus, Verse 63
لَهُمُ ٱلۡبُشۡرَىٰ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَفِي ٱلۡأٓخِرَةِۚ لَا تَبۡدِيلَ لِكَلِمَٰتِ ٱللَّهِۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ
Baroi onon dar zindagii dunjo va dar oxirat ʙasorat ast. Suxanoni Alloh taolo [dar ʙorai piruzi va podosi du cahon] taƣjirnopazir ast. In hamon [rastagori va] komjoʙii ʙuzurg ast
Surah Yunus, Verse 64
وَلَا يَحۡزُنكَ قَوۡلُهُمۡۘ إِنَّ ٱلۡعِزَّةَ لِلَّهِ جَمِيعًاۚ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ
[Ej pajomʙar] Suxani onon turo ƣamgin nakunad. Be tardid, tamomi izzat [-u piruzmandi] az oni Alloh taolost [va] U sunavovu donost
Surah Yunus, Verse 65
أَلَآ إِنَّ لِلَّهِ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَن فِي ٱلۡأَرۡضِۗ وَمَا يَتَّبِعُ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ شُرَكَآءَۚ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَإِنۡ هُمۡ إِلَّا يَخۡرُصُونَ
Ogoh ʙosed! Har ki [va har ci] dar osmonho va zamin ast, az oni Alloh taolo ast, pas,kasone, ki ʙa coji Alloh taolo sarikonero mexonand, az ci pajravi mekunand? Inon cuz az [tardidu] gumon pajravi namekunand va cuz duruƣ namegujand
Surah Yunus, Verse 66
هُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُمُ ٱلَّيۡلَ لِتَسۡكُنُواْ فِيهِ وَٱلنَّهَارَ مُبۡصِرًاۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يَسۡمَعُونَ
Ust, ki saʙro ʙarojaton padid ovard, to dar on ʙioromed va ruzro ravsan soxt [to dar partavi nuras ʙa kor ʙipardozed]. Be tardid, dar inho ʙaroi guruhe, ki [suxanoni haqro] mesunavand, nisonahost
Surah Yunus, Verse 67
قَالُواْ ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ وَلَدٗاۗ سُبۡحَٰنَهُۥۖ هُوَ ٱلۡغَنِيُّۖ لَهُۥ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ إِنۡ عِندَكُم مِّن سُلۡطَٰنِۭ بِهَٰذَآۚ أَتَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعۡلَمُونَ
[Musrikon] Guftand: «Alloh taolo farzande ʙaroi xud ixtijor kardaast». Munazzah ast U [va] ʙenijoz ast. Onci dar osmonho va zamin ast, az oni Ust. [Ej musrikon] Sumo ʙar in [iddao] dalele nadored. Ojo cizero, ki namedoned, ʙa duruƣ ʙa Alloh taolo nisʙat medihed
Surah Yunus, Verse 68
قُلۡ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ لَا يُفۡلِحُونَ
Bigu: «Kasone, ki ʙa Alloh taolo nisʙati duruƣ medihand, hargiz rastagor namesavand»
Surah Yunus, Verse 69
مَتَٰعٞ فِي ٱلدُّنۡيَا ثُمَّ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ ثُمَّ نُذِيقُهُمُ ٱلۡعَذَابَ ٱلشَّدِيدَ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ
Onon ʙahra [-i andak] dar dunjo [dorand], sipas ʙozgastason ʙa sui Most. On goh ʙa [sazoi] onki kufr mevarzidand, azoʙi saxt ʙa onon mecasonem
Surah Yunus, Verse 70
۞وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ نُوحٍ إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦ يَٰقَوۡمِ إِن كَانَ كَبُرَ عَلَيۡكُم مَّقَامِي وَتَذۡكِيرِي بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَعَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡتُ فَأَجۡمِعُوٓاْ أَمۡرَكُمۡ وَشُرَكَآءَكُمۡ ثُمَّ لَا يَكُنۡ أَمۡرُكُمۡ عَلَيۡكُمۡ غُمَّةٗ ثُمَّ ٱقۡضُوٓاْ إِلَيَّ وَلَا تُنظِرُونِ
[Ej pajomʙar] Dostoni Nuhro ʙar onon ʙozgu, on goh ki ʙar qavmas guft: «Ej qavmi man, agar monandi man [dar mijoni sumo] va andarz dodan ʙa ojoti Alloh taolo ʙar sumo garon omadaast, [ʙidoned, ki man] ʙar Alloh taolo tavakkal kardaaam, pas, [dar tavtea va] koraton ʙo sarikoni xud [alajhi man] hamdast saved va dar koraton pardapusi nakuned,on goh [har ci dar dil dored va metavoned] alajhi man ʙa kor ʙanded va muhlatam nadihed
Surah Yunus, Verse 71
فَإِن تَوَلَّيۡتُمۡ فَمَا سَأَلۡتُكُم مِّنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَى ٱللَّهِۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ
Agar [az da'vati haq] rujgardon suded, pas, [ʙidoned, ki] man podose az sumo naxostaam, [caro ki] podosam tanho ʙar Alloh taolo ast va man dastur joftaam, ki az taslimsudagon [-i avomiri ilohi] ʙosam»
Surah Yunus, Verse 72
فَكَذَّبُوهُ فَنَجَّيۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَجَعَلۡنَٰهُمۡ خَلَـٰٓئِفَ وَأَغۡرَقۡنَا ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُنذَرِينَ
Pas, [qavmas] uro duruƣgu angostand va Mo u va kasonero, ki dar kisti hamrohas ʙudand, nacot dodem va ononro conisin [-i pesinijon] soxtem va kasonero, ki ojoti Moro duruƣ meangostand, ƣarq kardem. Pas, ʙingar, ki sarancomi husdorjoftagon ciguna ʙud
Surah Yunus, Verse 73
ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِۦ رُسُلًا إِلَىٰ قَوۡمِهِمۡ فَجَآءُوهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْ بِمَا كَذَّبُواْ بِهِۦ مِن قَبۡلُۚ كَذَٰلِكَ نَطۡبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِ ٱلۡمُعۡتَدِينَ
Sipas ʙa'd az u pajomʙarone ʙa suji qavmas firistodem va mu'cizoti ravsan [ʙar eson] ovardand, vale onho ʙar on naʙudand, ki ʙa cize imon ʙijovarand, ki az pes onro duruƣ sumurda ʙudand. Bad-in son, ʙar dilhoi tacovuzkoron [az hududi ilohi] muhr menihem
Surah Yunus, Verse 74
ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِم مُّوسَىٰ وَهَٰرُونَ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ بِـَٔايَٰتِنَا فَٱسۡتَكۡبَرُواْ وَكَانُواْ قَوۡمٗا مُّجۡرِمِينَ
Sipas ʙa'd az eson Muso va Horunro ʙo mu'cizoti xes ʙa suji Fir'avn va ʙuzurgoni qavmas firistodem, vale onon gardankasi kardand va qavme gunahkor ʙudand
Surah Yunus, Verse 75
فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ مِنۡ عِندِنَا قَالُوٓاْ إِنَّ هَٰذَا لَسِحۡرٞ مُّبِينٞ
Pas, cun haq az nazdi mo ʙa sujason omad, guftand: «In, hatman, codui oskor ast»
Surah Yunus, Verse 76
قَالَ مُوسَىٰٓ أَتَقُولُونَ لِلۡحَقِّ لَمَّا جَآءَكُمۡۖ أَسِحۡرٌ هَٰذَا وَلَا يُفۡلِحُ ٱلسَّـٰحِرُونَ
Muso guft: «Ojo vaqte haq ʙa sujaton omad, megued [codust]? Ojo in codust? Va hol onki codugaron rastagor namesavand»
Surah Yunus, Verse 77
قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا لِتَلۡفِتَنَا عَمَّا وَجَدۡنَا عَلَيۡهِ ءَابَآءَنَا وَتَكُونَ لَكُمَا ٱلۡكِبۡرِيَآءُ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا نَحۡنُ لَكُمَا بِمُؤۡمِنِينَ
[Fir'avnijon] Guftand: «Ojo ʙa suji mo omadai, to moro az sevae, ki padaronamonro ʙar on joftaem, ʙozgardoni va [izzatu] ʙuzurgi dar in sarzamin ʙaroi sumo dutan ʙosad? Mo hargiz ʙa sumo du tan imon nameovarem»
Surah Yunus, Verse 78
وَقَالَ فِرۡعَوۡنُ ٱئۡتُونِي بِكُلِّ سَٰحِرٍ عَلِيمٖ
Va Fir'avn guft: «Tamomi codugaroni [mohiru] donoro nazdi man ʙijovared»
Surah Yunus, Verse 79
فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلۡقُواْ مَآ أَنتُم مُّلۡقُونَ
Pas, cun codugaron omadand, Muso ʙa onon guft: «Onci [az vasoili codu] mexohed, ʙiafkaned, [aknun] ʙiafkaned»
Surah Yunus, Verse 80
فَلَمَّآ أَلۡقَوۡاْ قَالَ مُوسَىٰ مَا جِئۡتُم بِهِ ٱلسِّحۡرُۖ إِنَّ ٱللَّهَ سَيُبۡطِلُهُۥٓ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُصۡلِحُ عَمَلَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ
Pas, cun afkandand, Muso guft: «Onci ovardaed, codust. Jaqinan, Alloh taolo onro ʙotil xohad kard. Be tardid, Alloh taolo kori mufsidonro isloh namekunad
Surah Yunus, Verse 81
وَيُحِقُّ ٱللَّهُ ٱلۡحَقَّ بِكَلِمَٰتِهِۦ وَلَوۡ كَرِهَ ٱلۡمُجۡرِمُونَ
Va Alloh taolo ʙo suxanoni xes haqro [soʙitu] pojdor mekunad, harcand mucrimon karohat dosta ʙosand»
Surah Yunus, Verse 82
فَمَآ ءَامَنَ لِمُوسَىٰٓ إِلَّا ذُرِّيَّةٞ مِّن قَوۡمِهِۦ عَلَىٰ خَوۡفٖ مِّن فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِمۡ أَن يَفۡتِنَهُمۡۚ وَإِنَّ فِرۡعَوۡنَ لَعَالٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَإِنَّهُۥ لَمِنَ ٱلۡمُسۡرِفِينَ
Pas hec kas ʙa Muso imon najovard, magar guruhe az qavmi u [on ham] ʙo tarsi Fir'avn va atrofijonas, ki [maʙodo] ononro ʙiozorad. Va ʙesak, Fir'avn dar zamin sarkas [-u cohtalaʙ] ʙud va ʙa rosti, ki u az isrofkoron [dar kufru cinojat] ʙud
Surah Yunus, Verse 83
وَقَالَ مُوسَىٰ يَٰقَوۡمِ إِن كُنتُمۡ ءَامَنتُم بِٱللَّهِ فَعَلَيۡهِ تَوَكَّلُوٓاْ إِن كُنتُم مُّسۡلِمِينَ
Muso guft: «Ej qavmi man, agar ʙa Alloh taolo imon ovardaed va agar ahli taslim hasted, pas, ʙar U tavakkal kuned»
Surah Yunus, Verse 84
فَقَالُواْ عَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡنَا رَبَّنَا لَا تَجۡعَلۡنَا فِتۡنَةٗ لِّلۡقَوۡمِ ٱلظَّـٰلِمِينَ
Pas, onon guftand: «Bar Alloh taolo tavakkal kardaem. Parvardigoro, moro dastxusi fitna [va sikanca va ozori] guruhi sitamgoron qaror madeh
Surah Yunus, Verse 85
وَنَجِّنَا بِرَحۡمَتِكَ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ
Va ʙa [fazlu] rahmati xes moro az [sarri] guruhi kofiron rahoi ʙuʙaxs»
Surah Yunus, Verse 86
وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰ وَأَخِيهِ أَن تَبَوَّءَا لِقَوۡمِكُمَا بِمِصۡرَ بُيُوتٗا وَٱجۡعَلُواْ بُيُوتَكُمۡ قِبۡلَةٗ وَأَقِيمُواْ ٱلصَّلَوٰةَۗ وَبَشِّرِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
Ba Muso va ʙarodaras [Horun] vahji kardem, ki: «Baroi qavmi xud, xonahoe dar [sarzamini] Misr ʙargired va xonahojatonro iʙodatgoh qaror dihed va namoz ʙarpo dored. Va[ej Muso] mu'minonro [ʙa piruzi va ʙihist] ʙasorat ʙideh»
Surah Yunus, Verse 87
وَقَالَ مُوسَىٰ رَبَّنَآ إِنَّكَ ءَاتَيۡتَ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَأَهُۥ زِينَةٗ وَأَمۡوَٰلٗا فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا رَبَّنَا لِيُضِلُّواْ عَن سَبِيلِكَۖ رَبَّنَا ٱطۡمِسۡ عَلَىٰٓ أَمۡوَٰلِهِمۡ وَٱشۡدُدۡ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَلَا يُؤۡمِنُواْ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ
Muso guft: «Parvardigoro, ʙe gumon, tu ʙa Fir'avn va atrofijonas zinatu amvol [-i farovon] dar zindagii dunjo dodai.Parvardigoro, to [ʙa on vasila mardumro] az rohat gumroh kunand. Parvardigoro, amvolasonro noʙud kun va dilhojasonro saxt ʙigardon, ki imon naovarand, to [vaqte ki] azoʙi dardnokro ʙuʙinand»
Surah Yunus, Verse 88
قَالَ قَدۡ أُجِيبَت دَّعۡوَتُكُمَا فَٱسۡتَقِيمَا وَلَا تَتَّبِعَآنِّ سَبِيلَ ٱلَّذِينَ لَا يَعۡلَمُونَ
[Alloh taolo] Farmud: Hatman, duoi sumo du nafar pazirufta sud, pas, istiqomat kuned va az rohi kasone, ki namedonand, pajravi nakuned»
Surah Yunus, Verse 89
۞وَجَٰوَزۡنَا بِبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ ٱلۡبَحۡرَ فَأَتۡبَعَهُمۡ فِرۡعَوۡنُ وَجُنُودُهُۥ بَغۡيٗا وَعَدۡوًاۖ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَدۡرَكَهُ ٱلۡغَرَقُ قَالَ ءَامَنتُ أَنَّهُۥ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا ٱلَّذِيٓ ءَامَنَتۡ بِهِۦ بَنُوٓاْ إِسۡرَـٰٓءِيلَ وَأَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ
Va [sarancom] Bani Isroilro az darjo guzarondem,on goh Fir'avn va sipohijonas az ruji sitam va tacovuz dar paji onon raftand, to hangome ki ƣarqoʙi U [Fir'avn]-ro faro girift, [ʙo noumedi] guft: «Imon ovardam, ki hec ma'ʙude [ʙar haq] nest, magar kase, ki Bani Isroil ʙa U imon ovardaand va man az taslimsudagonam»
Surah Yunus, Verse 90
ءَآلۡـَٰٔنَ وَقَدۡ عَصَيۡتَ قَبۡلُ وَكُنتَ مِنَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ
[Ba u gufta sud ] «Inak [imon meovari]? Va hol onki pestar sarpeci mekardi va az mufsidon ʙudi
Surah Yunus, Verse 91
فَٱلۡيَوۡمَ نُنَجِّيكَ بِبَدَنِكَ لِتَكُونَ لِمَنۡ خَلۡفَكَ ءَايَةٗۚ وَإِنَّ كَثِيرٗا مِّنَ ٱلنَّاسِ عَنۡ ءَايَٰتِنَا لَغَٰفِلُونَ
[Bidon, ki] imruz pajkari [ʙeconi] turo ʙar ʙalandii [sohil] meandozem, to ʙaroi ojandagonat mojai iʙrat ʙosad va ʙa rosti, ʙisjore az mardum az nisonahoi [tavonu tadʙiri] mo ƣofiland
Surah Yunus, Verse 92
وَلَقَدۡ بَوَّأۡنَا بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ مُبَوَّأَ صِدۡقٖ وَرَزَقۡنَٰهُم مِّنَ ٱلطَّيِّبَٰتِ فَمَا ٱخۡتَلَفُواْ حَتَّىٰ جَآءَهُمُ ٱلۡعِلۡمُۚ إِنَّ رَبَّكَ يَقۡضِي بَيۡنَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ فِيمَا كَانُواْ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ
Va ʙe tardid, Mo Bani Isroilro dar cojgohi soista [dar sarzamini Som] coj dodem va az ne'mathoi pokiza ruzijason kardem. Pas, onho ixtilof nakardand, magar pas az onki ilm [ʙa haqqonijati Qur'on] ʙa sujason omad. [Ej pajomʙar] Parvardigorat ruzi qijomat dar ʙorai onci ixtilof mekardand, hatman, mijonason hukm mekunad
Surah Yunus, Verse 93
فَإِن كُنتَ فِي شَكّٖ مِّمَّآ أَنزَلۡنَآ إِلَيۡكَ فَسۡـَٔلِ ٱلَّذِينَ يَقۡرَءُونَ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِكَۚ لَقَدۡ جَآءَكَ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكَ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُمۡتَرِينَ
Pas, agar dar onci ʙar tu nozil kardaem, tardide dori, az kasone, ki pes az tu kitoʙ [-hoiTavrot va Incil]-ro mexondand, suol kun. Jaqinan haq az tarafi Parvardigorat ʙa suji tu omadaast. Pas, hargiz az tardidkunandagon naʙos
Surah Yunus, Verse 94
وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ
Va [hamcunin] az kasone naʙos, ki ojoti Alloh taoloro duruƣ angostand, ki az zijonkoron xohi ʙud
Surah Yunus, Verse 95
إِنَّ ٱلَّذِينَ حَقَّتۡ عَلَيۡهِمۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ لَا يُؤۡمِنُونَ
Be tardid, kasone, ki suxani Parvardigorat dar ʙorai [kufr dar dunjo ʙar] onon tahaqquq joftaast, imon nameovarand
Surah Yunus, Verse 96
وَلَوۡ جَآءَتۡهُمۡ كُلُّ ءَايَةٍ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ
Garci har nisona [va pande] ʙarojason ʙijojad, [magar] vaqte ki azoʙi dardnokro ʙuʙinand
Surah Yunus, Verse 97
فَلَوۡلَا كَانَتۡ قَرۡيَةٌ ءَامَنَتۡ فَنَفَعَهَآ إِيمَٰنُهَآ إِلَّا قَوۡمَ يُونُسَ لَمَّآ ءَامَنُواْ كَشَفۡنَا عَنۡهُمۡ عَذَابَ ٱلۡخِزۡيِ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ
Hec sahre naʙud, ki [ahlas] imon ʙijovarad va imonas ʙa holi on sud ʙaxsad, magar qavmi Junus, ki cun [ʙa mavqe'] imon ovardand, azoʙi xori [va rasvoi] dar zindagii dunjoro az onon ʙartaraf namudem va to muddate [ki zinda ʙudand, az ne'mathoi dunjavi] ʙarxurdorason soxtem
Surah Yunus, Verse 98
وَلَوۡ شَآءَ رَبُّكَ لَأٓمَنَ مَن فِي ٱلۡأَرۡضِ كُلُّهُمۡ جَمِيعًاۚ أَفَأَنتَ تُكۡرِهُ ٱلنَّاسَ حَتَّىٰ يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ
Va [ej pajomʙar] agar Parvardigorat mexost, hatman, har ki dar zamin ast, hamagijason imon meovardand. Pas, ojo tu mardumro vodor mekuni, ki mu'min savand
Surah Yunus, Verse 99
وَمَا كَانَ لِنَفۡسٍ أَن تُؤۡمِنَ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِۚ وَيَجۡعَلُ ٱلرِّجۡسَ عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يَعۡقِلُونَ
Va hec kase nametavonad, [ʙa irodai xes] imon ovarad, magar ʙa farmoni Alloh taolo. Va [Alloh taolo] palidi [va azoʙu xori]-ro ʙar kasone qaror medihad, ki nameandesand
Surah Yunus, Verse 100
قُلِ ٱنظُرُواْ مَاذَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ وَمَا تُغۡنِي ٱلۡأٓيَٰتُ وَٱلنُّذُرُ عَن قَوۡمٖ لَّا يُؤۡمِنُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa musrikon] Bigu: «Bingared, ki [nisonahoi ravsani Alloh taolo] dar osmonho va zamin cist»? Va[-le hamai] nisonaho va husdorho ʙaroi guruhe, ki imon nameovarand, sude nameʙaxsad
Surah Yunus, Verse 101
فَهَلۡ يَنتَظِرُونَ إِلَّا مِثۡلَ أَيَّامِ ٱلَّذِينَ خَلَوۡاْ مِن قَبۡلِهِمۡۚ قُلۡ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ
Ojo onho [cize] cuz hammonandi ruzgori pesinijon [va azoʙho va mucozothojason]-ro intizor mekasand? Bigu: «Muntazir ʙosed, ki man [niz] ʙo sumo az muntazironam»
Surah Yunus, Verse 102
ثُمَّ نُنَجِّي رُسُلَنَا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْۚ كَذَٰلِكَ حَقًّا عَلَيۡنَا نُنجِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
Sipas [hangomi nuzuli azoʙ] pajomʙaronamon va kasonero, ki [ʙa Alloh taolo] imon ovardaand, nacot medihem, zero haq ʙar uhdai most, ki mu'minonro nacot dihem
Surah Yunus, Verse 103
قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِن كُنتُمۡ فِي شَكّٖ مِّن دِينِي فَلَآ أَعۡبُدُ ٱلَّذِينَ تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِنۡ أَعۡبُدُ ٱللَّهَ ٱلَّذِي يَتَوَفَّىٰكُمۡۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
Bigu: «Ej mardum, agar dar dini man tardid dored, pas, [ogoh ʙosed ki man] kasonero, ki sumo ʙa coji Alloh taolo meparasted, nameparastam, ʙalki on Alloh taoloro meparastam, ki conatonro megirad va farmon joftaam, ki az mu'minon ʙosam»
Surah Yunus, Verse 104
وَأَنۡ أَقِمۡ وَجۡهَكَ لِلدِّينِ حَنِيفٗا وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ
Va [ʙa man amr sudaast] ki: «Haqgarojona ʙa in din ru ovar va hargiz dar zumrai musrikon naʙos
Surah Yunus, Verse 105
وَلَا تَدۡعُ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُكَ وَلَا يَضُرُّكَۖ فَإِن فَعَلۡتَ فَإِنَّكَ إِذٗا مِّنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ
Va ʙa coji Alloh taolo, cizero, ki sudu zijone ʙa tu namerasonad, [ʙa parastisu nijozxohi] maxon, ki agar cunin kuni, on goh hatman, az sitamgoron [-i musrik] xohi ʙud
Surah Yunus, Verse 106
وَإِن يَمۡسَسۡكَ ٱللَّهُ بِضُرّٖ فَلَا كَاشِفَ لَهُۥٓ إِلَّا هُوَۖ وَإِن يُرِدۡكَ بِخَيۡرٖ فَلَا رَآدَّ لِفَضۡلِهِۦۚ يُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ
Va agar Alloh taolo zijone ʙa tu ʙirasonad, hec kase ʙarojas ʙa cuz U hec ʙozdorandae nest va agar ʙarojat irodai xajre namojad, ʙaroi fazl [-u ʙaxsisi] U hec mone'e nest. [U ʙaxsisi xesro] Ba har kase az ʙandagonas, ki ʙixohad, merasonad va U omurzandai mehruʙon ast»
Surah Yunus, Verse 107
قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ قَدۡ جَآءَكُمُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكُمۡۖ فَمَنِ ٱهۡتَدَىٰ فَإِنَّمَا يَهۡتَدِي لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن ضَلَّ فَإِنَّمَا يَضِلُّ عَلَيۡهَاۖ وَمَآ أَنَا۠ عَلَيۡكُم بِوَكِيلٖ
Bigu: «Ej mardum, haq az coniʙi Parvardigoraton ʙarojaton omadaast, pas, har ki hidojat joʙad, ʙa sudi xes hidojat mejoʙad va har ki gumroh gardad, ʙa zijoni xes gumroh megardad va man [muroqiʙu] korguzori sumo nestam»
Surah Yunus, Verse 108
وَٱتَّبِعۡ مَا يُوحَىٰٓ إِلَيۡكَ وَٱصۡبِرۡ حَتَّىٰ يَحۡكُمَ ٱللَّهُۚ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلۡحَٰكِمِينَ
Va [ej pajomʙar] az onci ʙar tu vahj mesavad pajravi kun va sikeʙo ʙos, to Alloh taolo [ʙajni tu va kofiron] dovari kunad va U ʙehtarin dovar ast
Surah Yunus, Verse 109