Surah Yunus - Tajik Translation by Www.islamhouse.com
الٓرۚ تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡحَكِيمِ
Alif, lom, ro. In ojoti kitoʙi purhikmat ast
Surah Yunus, Verse 1
أَكَانَ لِلنَّاسِ عَجَبًا أَنۡ أَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ رَجُلٖ مِّنۡهُمۡ أَنۡ أَنذِرِ ٱلنَّاسَ وَبَشِّرِ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَنَّ لَهُمۡ قَدَمَ صِدۡقٍ عِندَ رَبِّهِمۡۗ قَالَ ٱلۡكَٰفِرُونَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٞ مُّبِينٌ
Ojo ʙaroi mardum muçiʙi şigiftist, ki ʙa marde az xudaşon vahj kardaem, ki: «Ba mardum [dar ʙorai azoʙi oxirat] huşdor ʙideh va ʙa kasone, ki imon ovardaand, ʙaşorat ʙideh, ki ʙaroi onon nazdi Parvardigoraşon podoşi nakust»? Kofiron guftand: «In [mard], hatman, çodugari oşkor ast»
Surah Yunus, Verse 2
إِنَّ رَبَّكُمُ ٱللَّهُ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٖ ثُمَّ ٱسۡتَوَىٰ عَلَى ٱلۡعَرۡشِۖ يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَۖ مَا مِن شَفِيعٍ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ إِذۡنِهِۦۚ ذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمۡ فَٱعۡبُدُوهُۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ
Be gumon, Parvardigori şumost, ki osmonho va zaminro dar şaş rūz ofarid, sipas ʙar Arş qaror girift. Ū kor [-i çahon]-ro tadʙir mekunad, [va] heç şafoatgare nest, magar pas az içozati Ū. In Alloh taolost-Parvardigoraton, pas, Ūro ʙiparasted. Ojo pand namegired
Surah Yunus, Verse 3
إِلَيۡهِ مَرۡجِعُكُمۡ جَمِيعٗاۖ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقًّاۚ إِنَّهُۥ يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥ لِيَجۡزِيَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ بِٱلۡقِسۡطِۚ وَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَهُمۡ شَرَابٞ مِّنۡ حَمِيمٖ وَعَذَابٌ أَلِيمُۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ
Bozgaşti hamai şumo ʙa sūji Ūst. Va'dai Alloh taolo [dar mavridi qijomat] haq ast. Ūst, ki ofarinişro oƣoz mekunad, on goh [pas az marg] onro ʙozmegardonad,to kasonero, ki imon ovardaand va korhoi şoista kardaand, ʙa adolat podoş dihad, kasone, ki kufr varzidand, ʙa sazoi onki kofir ʙudand, şarʙate az oʙi çūşon va azoʙi dardnok [dar peş] dorand
Surah Yunus, Verse 4
هُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ ٱلشَّمۡسَ ضِيَآءٗ وَٱلۡقَمَرَ نُورٗا وَقَدَّرَهُۥ مَنَازِلَ لِتَعۡلَمُواْ عَدَدَ ٱلسِّنِينَ وَٱلۡحِسَابَۚ مَا خَلَقَ ٱللَّهُ ذَٰلِكَ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۚ يُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ
Ūst, ki xurşedro duraxşon namud va mohro toʙon kard va ʙarojaş çojgohho [-i muşaxxase] qaror dod to [ʙo taƣjir va vaz'i moh] şumorişi solho va hisoʙ [-i zindagii xud]-ro ʙidoned. Alloh taolo inhoro çuz ʙa haq naofaridaast. Ū nişona[-hoi xud]-ro ʙaroi gurūhe, ki medonand, ʙa tafsil ʙajon mekunad
Surah Yunus, Verse 5
إِنَّ فِي ٱخۡتِلَٰفِ ٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِ وَمَا خَلَقَ ٱللَّهُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يَتَّقُونَ
Be gumon, dar omaduşudi şaʙu rūz va onci Alloh taolo dar osmonho va zamin ofaridaast, ʙaroi kasone, ki parvo mekunand, nişonaho[-i qudrati ilohī] ast
Surah Yunus, Verse 6
إِنَّ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا وَرَضُواْ بِٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَٱطۡمَأَنُّواْ بِهَا وَٱلَّذِينَ هُمۡ عَنۡ ءَايَٰتِنَا غَٰفِلُونَ
Onon, ki ʙa didori Mo umed [va ʙovar] nadorand va ʙa zindagonii dunjo xuşnudand va ʙa on dilʙastaand va kasone, ki az ojoti Mo ƣofiland
Surah Yunus, Verse 7
أُوْلَـٰٓئِكَ مَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُ بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ
Inon ʙa sazoi onci mekardand, çojgohaşon otaşi [duzax] ast
Surah Yunus, Verse 8
إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ يَهۡدِيهِمۡ رَبُّهُم بِإِيمَٰنِهِمۡۖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمُ ٱلۡأَنۡهَٰرُ فِي جَنَّـٰتِ ٱلنَّعِيمِ
Be tardid, kasone, ki imon ovardaand va korhoi şoista kardaand, Parvardigoraşon ononro ʙa posi imonaşon ʙa ʙoƣho [-i ʙihişti pur] ne'mat hidojat mekunad, ki çujʙorho az zeri [daraxtoni] on çorī ast
Surah Yunus, Verse 9
دَعۡوَىٰهُمۡ فِيهَا سُبۡحَٰنَكَ ٱللَّهُمَّ وَتَحِيَّتُهُمۡ فِيهَا سَلَٰمٞۚ وَءَاخِرُ دَعۡوَىٰهُمۡ أَنِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ
Duojaşon dar onço [in ast]: «Iloho, Tu poku munazzahī» va durudaşon [dar onço]: «Salom» ast va pojoni duojaşon in ast, ki: «Hamdu sipos, maxsusi Alloh taolo – Parvardigori çahonijon ast»
Surah Yunus, Verse 10
۞وَلَوۡ يُعَجِّلُ ٱللَّهُ لِلنَّاسِ ٱلشَّرَّ ٱسۡتِعۡجَالَهُم بِٱلۡخَيۡرِ لَقُضِيَ إِلَيۡهِمۡ أَجَلُهُمۡۖ فَنَذَرُ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا فِي طُغۡيَٰنِهِمۡ يَعۡمَهُونَ
Va agar [Alloh taolo] ʙaroi mardum, ʙadiro ʙo hamon şitoʙ mexost, ki onon nekiro mexohand [va nafrinhoe, ki dar haqqi xud va amvolu farzandonaşon mekunand, mustaçoʙ mekard], hatman, açalaşon faro rasida ʙud. Pas, kasonero ki ʙa didori Mo umed [-u ʙovar] nadorand, vomeguzorem, to dar [gumrohī va] sarkaşijaşon sargardon ʙimonand
Surah Yunus, Verse 11
وَإِذَا مَسَّ ٱلۡإِنسَٰنَ ٱلضُّرُّ دَعَانَا لِجَنۢبِهِۦٓ أَوۡ قَاعِدًا أَوۡ قَآئِمٗا فَلَمَّا كَشَفۡنَا عَنۡهُ ضُرَّهُۥ مَرَّ كَأَن لَّمۡ يَدۡعُنَآ إِلَىٰ ضُرّٖ مَّسَّهُۥۚ كَذَٰلِكَ زُيِّنَ لِلۡمُسۡرِفِينَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ
Va cun ʙa inson gazande merasad, [dar har hole, ki ʙoşad] ʙa pahlu xoʙida jo nişasta jo istoda Moro mexonad. Pas, hamin ki on gazandro az vaj ʙartaraf kardem, cunon meravad ki gūī hargiz Moro ʙaroi daf'i gazande, ki ʙa ū rasida ʙud, naxondaast. Bahamin surat, ʙaroi isrofkoron [niz] onci mekardand, [dar nazaraşon] orosta şudaast
Surah Yunus, Verse 12
وَلَقَدۡ أَهۡلَكۡنَا ٱلۡقُرُونَ مِن قَبۡلِكُمۡ لَمَّا ظَلَمُواْ وَجَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ وَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡمُجۡرِمِينَ
Va [ej muşrikon] ʙe tardid, mo ummathoi peş az şumoro, hangome ki sitam kardand, halok kardem, dar hole ki pajomʙaronaşon ʙo daleli ravşan ʙa sūjaşon omadand va [-le] onon ʙar on naʙudand, ki imon ovarand. Mo gurūhi muçrimonro in guna kajfar medihem
Surah Yunus, Verse 13
ثُمَّ جَعَلۡنَٰكُمۡ خَلَـٰٓئِفَ فِي ٱلۡأَرۡضِ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ لِنَنظُرَ كَيۡفَ تَعۡمَلُونَ
Sipas ʙa'd az onon şumo [mardum]-ro çonişinoni onho [dar] zamin qaror dodem, to ʙingarem, ki ciguna raftor mekuned
Surah Yunus, Verse 14
وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَاتُنَا بَيِّنَٰتٖ قَالَ ٱلَّذِينَ لَا يَرۡجُونَ لِقَآءَنَا ٱئۡتِ بِقُرۡءَانٍ غَيۡرِ هَٰذَآ أَوۡ بَدِّلۡهُۚ قُلۡ مَا يَكُونُ لِيٓ أَنۡ أُبَدِّلَهُۥ مِن تِلۡقَآيِٕ نَفۡسِيٓۖ إِنۡ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰٓ إِلَيَّۖ إِنِّيٓ أَخَافُ إِنۡ عَصَيۡتُ رَبِّي عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ
Va hangome ki ojoti ravşani Mo ʙar onon xonda meşavad, kasone, ki ʙa didori Mo [dar qijomat] umed nadorand, megūjand: «[Ej Muhammad] Qur'one ƣajr az in ʙijovar [ki mutoʙiqi majli mo ʙoşad], jo onro taƣjir ʙideh». [Tu, ej pajomʙar, ʙa onon ] ʙigū: «Man haq nadoram, ki onro az peşi xud taƣjir diham va pajravī namekunam magar az cize, ki ʙar man vahj meşavad va agar az Parvardigoram nofarmonī kunam, az azoʙi rūzi ʙuzurg metarsam»
Surah Yunus, Verse 15
قُل لَّوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا تَلَوۡتُهُۥ عَلَيۡكُمۡ وَلَآ أَدۡرَىٰكُم بِهِۦۖ فَقَدۡ لَبِثۡتُ فِيكُمۡ عُمُرٗا مِّن قَبۡلِهِۦٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ
Bigū: «Agar Alloh taolo mexost, na man onro ʙar şumo mexondam va na Ū [Alloh taolo] şumoro az on ogoh mekard. Ba rostī, ki peş az in [da'vat] umrero dar mijoni şumo guzarondaam. Ojo nameandeşed»
Surah Yunus, Verse 16
فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا أَوۡ كَذَّبَ بِـَٔايَٰتِهِۦٓۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ
Pas, kist sitamgortar az onki ʙar Alloh taolo durūƣ meʙandad jo ojotaşro durūƣ meangorad? Be gumon, muçrimon rastagor naxohand şud
Surah Yunus, Verse 17
وَيَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَضُرُّهُمۡ وَلَا يَنفَعُهُمۡ وَيَقُولُونَ هَـٰٓؤُلَآءِ شُفَعَـٰٓؤُنَا عِندَ ٱللَّهِۚ قُلۡ أَتُنَبِّـُٔونَ ٱللَّهَ بِمَا لَا يَعۡلَمُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَلَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ سُبۡحَٰنَهُۥ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يُشۡرِكُونَ
Va [muşrikon] ʙa çoji Alloh taolo cizhoero meparastand, ki na ʙa onon zijone merasonand va na sudaşon meʙaxşad va megūjand: «In ʙutho [vositaho va] şafoatgaroni mo nazdi Alloh taolo hastand». [Ej pajomʙar] Bigū: «Ojo [ʙa gumoni xud] Alloh taoloro az cize [şarike] ogoh mesozed, ki dar osmonho va zamin [ʙarojaş qoiled va xud] namedonad?» Ū munazzah ast va az onci ʙo vaj şarik mesozand, ʙartar ast
Surah Yunus, Verse 18
وَمَا كَانَ ٱلنَّاسُ إِلَّآ أُمَّةٗ وَٰحِدَةٗ فَٱخۡتَلَفُواْۚ وَلَوۡلَا كَلِمَةٞ سَبَقَتۡ مِن رَّبِّكَ لَقُضِيَ بَيۡنَهُمۡ فِيمَا فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ
[Dar oƣoz] Mardum çuz ummati vohid [va jaktoparast] naʙudand, sipas ixtilof kardand.Va agar peştar [dar mavridi muhlat ʙa gunahgoron va hisoʙrasī dar qijomat] suxane az çoniʙi Parvardigorat ʙajon naşuda ʙud, jaqinan, [dar hamin dunjo] dar ʙorai onci ʙo ham ixtilof mekunand, mijonaşon dovarī meşud
Surah Yunus, Verse 19
وَيَقُولُونَ لَوۡلَآ أُنزِلَ عَلَيۡهِ ءَايَةٞ مِّن رَّبِّهِۦۖ فَقُلۡ إِنَّمَا ٱلۡغَيۡبُ لِلَّهِ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ
Va [muşrikon] megūjand: «Caro [mu'çiza va] nişonae az [çoniʙi] Parvardigoraş ʙar ū nozil naşudaast»? [Ej pajomʙar] Bigū: «[Ogohī az] Ƣajʙ tanho az oni Alloh taolost, pas, intizor ʙikaşed, ki man [niz] ʙo şumo az muntazironam»
Surah Yunus, Verse 20
وَإِذَآ أَذَقۡنَا ٱلنَّاسَ رَحۡمَةٗ مِّنۢ بَعۡدِ ضَرَّآءَ مَسَّتۡهُمۡ إِذَا لَهُم مَّكۡرٞ فِيٓ ءَايَاتِنَاۚ قُلِ ٱللَّهُ أَسۡرَعُ مَكۡرًاۚ إِنَّ رُسُلَنَا يَكۡتُبُونَ مَا تَمۡكُرُونَ
Va hangome ki ʙa mardum pas az [zijon va] rançe, ki ʙa onon rasidaast, [ne'matu] rahmate ʙicaşonem, on goh dar ojoti Mo [tamasxuru] najrang mekunand. Bigū: «Alloh taolo dar najrang zadan sare'tar ast». Be tardid, firistodagon [fariştagon]-i Mo harci najrang mekuned, menavisand
Surah Yunus, Verse 21
هُوَ ٱلَّذِي يُسَيِّرُكُمۡ فِي ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا كُنتُمۡ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَجَرَيۡنَ بِهِم بِرِيحٖ طَيِّبَةٖ وَفَرِحُواْ بِهَا جَآءَتۡهَا رِيحٌ عَاصِفٞ وَجَآءَهُمُ ٱلۡمَوۡجُ مِن كُلِّ مَكَانٖ وَظَنُّوٓاْ أَنَّهُمۡ أُحِيطَ بِهِمۡ دَعَوُاْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ لَئِنۡ أَنجَيۡتَنَا مِنۡ هَٰذِهِۦ لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلشَّـٰكِرِينَ
[Ej mardum] Ūst, ki şumoro dar xuşkī va darjo ʙa harakat darmeovarad, to on goh ki dar [darjo ʙar] kiştī qaror megired va [kiştiho] ʙo ʙodi dilpazir ononro [ʙa sūji maqsad] harakat medihand va [sarnişinon] ʙa on şodmon meşavand. [Nogahon] Tūfoni şadide mevazad va mavç az har taraf [ʙasūjaşon] meojad va gumon mekunand, ki rohi gureze nadorand [va halok xohand şud, pas] Alloh taoloro az rūji ixlos mexonand, ki: «Agar moro az in [giriftorī] naçot dihī, hatman, az siposguzoron xohem şud»
Surah Yunus, Verse 22
فَلَمَّآ أَنجَىٰهُمۡ إِذَا هُمۡ يَبۡغُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّۗ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِنَّمَا بَغۡيُكُمۡ عَلَىٰٓ أَنفُسِكُمۖ مَّتَٰعَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ ثُمَّ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُكُمۡ فَنُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ
Va cun [Alloh taolo] naçotaşon medihad, ʙa nohaq dar zamin sarkaşī [va sitam] mekunand. Ej mardum, sarkaşī [va sitami] şumo tanho ʙa zijoni xudaton ast, [caro ki faqat] ʙahrai [nocize az] zindagii dunjo [meʙared va] sipas ʙozgaştaton ʙa sūji Mo xohad ʙud,on goh şumoro az onci mekarded, ʙoxaʙar mesozem
Surah Yunus, Verse 23
إِنَّمَا مَثَلُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا كَمَآءٍ أَنزَلۡنَٰهُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ فَٱخۡتَلَطَ بِهِۦ نَبَاتُ ٱلۡأَرۡضِ مِمَّا يَأۡكُلُ ٱلنَّاسُ وَٱلۡأَنۡعَٰمُ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَخَذَتِ ٱلۡأَرۡضُ زُخۡرُفَهَا وَٱزَّيَّنَتۡ وَظَنَّ أَهۡلُهَآ أَنَّهُمۡ قَٰدِرُونَ عَلَيۡهَآ أَتَىٰهَآ أَمۡرُنَا لَيۡلًا أَوۡ نَهَارٗا فَجَعَلۡنَٰهَا حَصِيدٗا كَأَن لَّمۡ تَغۡنَ بِٱلۡأَمۡسِۚ كَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَتَفَكَّرُونَ
Çuz in nest, ki misoli zindagii dunjo hamcun oʙest, ki az osmon furū rextem, pas, gijohoni [gunoguni] zamin az onci mardum va corpojon mexūrand, ʙo on daromext [va rūjid] to on goh ki zamin pirojai xudro [ʙo gulho va gijohon] ʙargirift va orosta şud va sokinonaş pindoştand, ki onon ʙar on tavonoie dorand [ki az mahsulotaş ʙahramand gardand, vale nogahon] şaʙe jo rūze farmoni [vajronii] Mo omad va on [kiştu meva]-ro cunon darav kardem, ki gūī dirūz heç naʙudaast. Mo nişonaho[-i xud]-ro ʙaroi mardume, ki meandeşand, incunin ʙa ravşanī ʙajon mekunem
Surah Yunus, Verse 24
وَٱللَّهُ يَدۡعُوٓاْ إِلَىٰ دَارِ ٱلسَّلَٰمِ وَيَهۡدِي مَن يَشَآءُ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ
Va Alloh taolo [şumoro] ʙa saroi salomat [ʙihişt] faro mexonad va harkiro ʙixohad, ʙa rohi rost hidojat mekunad
Surah Yunus, Verse 25
۞لِّلَّذِينَ أَحۡسَنُواْ ٱلۡحُسۡنَىٰ وَزِيَادَةٞۖ وَلَا يَرۡهَقُ وُجُوهَهُمۡ قَتَرٞ وَلَا ذِلَّةٌۚ أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ
Baroi kasone, ki nekī kardaand, podoşi nek [ʙihişt] ast va afzun ʙar on [ru'jati Bori taolost] va tiragiju xorī cehrahojaşonro naxohad pūşond. Inon ahli ʙihiştand va çovidona dar on xohand mond
Surah Yunus, Verse 26
وَٱلَّذِينَ كَسَبُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ جَزَآءُ سَيِّئَةِۭ بِمِثۡلِهَا وَتَرۡهَقُهُمۡ ذِلَّةٞۖ مَّا لَهُم مِّنَ ٱللَّهِ مِنۡ عَاصِمٖۖ كَأَنَّمَآ أُغۡشِيَتۡ وُجُوهُهُمۡ قِطَعٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِ مُظۡلِمًاۚ أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ
Va kasone, ki murtakiʙi ʙadiho şudand, [ʙidonand] sazoi [har] ʙadī hammonandi on ast va xorī [cehrahoi] ononro mepūşonad va dar ʙaroʙari [azoʙi] Alloh taolo heç [mone' va] muhofize nadorand. [Cunon meşavand, ki] gūī cehrahojaşon ʙo porae az şaʙi torik pūşida şudaast. Inon ahli otaşand va çovidona dar on xohand mond
Surah Yunus, Verse 27
وَيَوۡمَ نَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا ثُمَّ نَقُولُ لِلَّذِينَ أَشۡرَكُواْ مَكَانَكُمۡ أَنتُمۡ وَشُرَكَآؤُكُمۡۚ فَزَيَّلۡنَا بَيۡنَهُمۡۖ وَقَالَ شُرَكَآؤُهُم مَّا كُنتُمۡ إِيَّانَا تَعۡبُدُونَ
[Va ej pajomʙar, jod kun az] rūze, ki hamai ononro gird meovarem,on goh ʙa kasone, ki şirkat varzidaand, megūem: «Şumo va şarikonaton [ma'ʙudonaton] ʙar çoji xud ʙimoned». Sipas mijoni onho çudoī meafkanem va şarikonaşon megūjand: «Dar haqiqat, şumo moro nameparastided
Surah Yunus, Verse 28
فَكَفَىٰ بِٱللَّهِ شَهِيدَۢا بَيۡنَنَا وَبَيۡنَكُمۡ إِن كُنَّا عَنۡ عِبَادَتِكُمۡ لَغَٰفِلِينَ
Va kofist, ki Alloh taolo mijoni mo va şumo guvohī dihad, [ki mo ʙa şirkvarzii şumo rozī naʙudem va] az parastişi şumo komilan ʙexaʙar ʙudem»
Surah Yunus, Verse 29
هُنَالِكَ تَبۡلُواْ كُلُّ نَفۡسٖ مَّآ أَسۡلَفَتۡۚ وَرُدُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِ مَوۡلَىٰهُمُ ٱلۡحَقِّۖ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ
Onçost, ki har kase onciro az peş firistodaast, meozmojad va hamagī ʙa sūji Alloh taolo – korsozi haqiqijaşon ʙozgardonda meşavand va durūƣhoe, ki [dar ʙorai şafoati ʙutho] meʙoftand, hama mahvu noʙud megardad
Surah Yunus, Verse 30
قُلۡ مَن يَرۡزُقُكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ أَمَّن يَمۡلِكُ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡأَبۡصَٰرَ وَمَن يُخۡرِجُ ٱلۡحَيَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَيُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَيِّ وَمَن يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَۚ فَسَيَقُولُونَ ٱللَّهُۚ فَقُلۡ أَفَلَا تَتَّقُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa muşrikon] Bigū: «Kist, ki az osmonu zamin ʙa şumo rūzī meʙaxşad? Jo kist, ki ʙar gūşho va didagon hokim ast? Va kist, ki [mavçudi] zindaro az [modai] ʙeçon ʙerun meovarad va [modai] ʙeçoni murdaro az [mavçudi] zinda xoriç mesozad? Va kist, ki kori [çahonu çahonijon]-ro tadʙir mekunad»? Xohand guft: «Alloh taolo». Pas, ʙigū: «Ojo parvo namekuned»
Surah Yunus, Verse 31
فَذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمُ ٱلۡحَقُّۖ فَمَاذَا بَعۡدَ ٱلۡحَقِّ إِلَّا ٱلضَّلَٰلُۖ فَأَنَّىٰ تُصۡرَفُونَ
Va pas az haqiqat çuz gumrohī cist? Pas, ciguna [az haq] ʙozgardonda meşaved
Surah Yunus, Verse 32
كَذَٰلِكَ حَقَّتۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ عَلَى ٱلَّذِينَ فَسَقُوٓاْ أَنَّهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ
In guna suxani Parvardigorat dar ʙorai kasone, ki [az farmoni Ū] nofarmonī kardand, ʙa haqiqat pajvast, ki: «Onon imon nameovarand»
Surah Yunus, Verse 33
قُلۡ هَلۡ مِن شُرَكَآئِكُم مَّن يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥۚ قُلِ ٱللَّهُ يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥۖ فَأَنَّىٰ تُؤۡفَكُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa muşrikon] Bigū: «Ojo az ma'ʙudonaton [ʙutho] kase hast, ki ofarinişro oƣoz kunad va sipas onro [pas az marg] ʙozgardonad?» Bigū: «Alloh taolo ast, ki ofarinişro oƣoz mekunad va sipas onro ʙozmegardonad, pas, ʙa kuço munharif meşaved?»
Surah Yunus, Verse 34
قُلۡ هَلۡ مِن شُرَكَآئِكُم مَّن يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّۚ قُلِ ٱللَّهُ يَهۡدِي لِلۡحَقِّۗ أَفَمَن يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّ أَحَقُّ أَن يُتَّبَعَ أَمَّن لَّا يَهِدِّيٓ إِلَّآ أَن يُهۡدَىٰۖ فَمَا لَكُمۡ كَيۡفَ تَحۡكُمُونَ
Bigū: «Ojo az ma'ʙudonaton kase hast, ki ʙa sūji haq rahʙarī kunad?». Bigū: «[Alloh taolo] ast, ki ʙa sūji haq rahʙarī mekunad. Pas, ojo kase, ki ʙa sūji haq rahʙarī mekunad, sazovortar ast, ki pajravī şavad jo kase, ki xud roh namejoʙad, magar onki hidojataş kunand? Pas, şumoro ci şudaast? Ciguna dovarī mekuned?»
Surah Yunus, Verse 35
وَمَا يَتَّبِعُ أَكۡثَرُهُمۡ إِلَّا ظَنًّاۚ إِنَّ ٱلظَّنَّ لَا يُغۡنِي مِنَ ٱلۡحَقِّ شَيۡـًٔاۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِمَا يَفۡعَلُونَ
Va ʙeştaraşon çuz az gumon pajravī namekunand, [dar hole ki] gumon hargiz [insonro] az [şinoxti] haq ʙenijoz namekunad. Be tardid, Alloh taolo ʙa onci mekunand, donost
Surah Yunus, Verse 36
وَمَا كَانَ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانُ أَن يُفۡتَرَىٰ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِن تَصۡدِيقَ ٱلَّذِي بَيۡنَ يَدَيۡهِ وَتَفۡصِيلَ ٱلۡكِتَٰبِ لَا رَيۡبَ فِيهِ مِن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ
Va naşojad, ki in Qur'on az çoniʙi ƣajri Alloh taolo [va] ʙa durūƣ soxta şuda ʙoşad, ʙalki tasdiqi kitoʙhoest, ki peş az on omadaast va şarhi [ahkomi] onhost va tardid dar on nest [va] az [çoniʙi] Parvardigori çahonijon [nozil şuda] ast
Surah Yunus, Verse 37
أَمۡ يَقُولُونَ ٱفۡتَرَىٰهُۖ قُلۡ فَأۡتُواْ بِسُورَةٖ مِّثۡلِهِۦ وَٱدۡعُواْ مَنِ ٱسۡتَطَعۡتُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ
Jo megūjand: «[Muhammad] On [suxanon]-ro ʙa durūƣ [ʙa Alloh taolo] nisʙat dodaast»? Bigū: «Agar rost megūed, pas, jak sura hammonandi on ʙijovared va ʙa çuz Alloh taolo harkiro metavoned, [ʙa jorī] ʙixoned»
Surah Yunus, Verse 38
بَلۡ كَذَّبُواْ بِمَا لَمۡ يُحِيطُواْ بِعِلۡمِهِۦ وَلَمَّا يَأۡتِهِمۡ تَأۡوِيلُهُۥۚ كَذَٰلِكَ كَذَّبَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلظَّـٰلِمِينَ
[Cunin nest] Balki cizero durūƣ şumurdand, ki ʙa şinoxtaş ihota nadoştand va hanūz voqeijati on [va haqiqati axʙoraş] ʙar eşon ravşan naşudaast. Kasone, ki peş az onon ʙudand, niz [ojoti Qur'onro] haminguna durūƣ angoştand. Pas, [ej pajomʙar] ʙingar, ki oqiʙati sitamgoron ciguna ʙud
Surah Yunus, Verse 39
وَمِنۡهُم مَّن يُؤۡمِنُ بِهِۦ وَمِنۡهُم مَّن لَّا يُؤۡمِنُ بِهِۦۚ وَرَبُّكَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُفۡسِدِينَ
Va az onon [muşrikon] kase hast, ki ʙa on imon meovarad va az onon kase hast, ki [hargiz] ʙa on imon nameovarad va Parvardigorat ʙa [holi] mufsidon ogohtar ast
Surah Yunus, Verse 40
وَإِن كَذَّبُوكَ فَقُل لِّي عَمَلِي وَلَكُمۡ عَمَلُكُمۡۖ أَنتُم بَرِيٓـُٔونَ مِمَّآ أَعۡمَلُ وَأَنَا۠ بَرِيٓءٞ مِّمَّا تَعۡمَلُونَ
Va agar [kofiron] turo durūƣgū angoştand, pas, ʙigū: «[Natiçai] amali man ʙaroi xudam va [sazoi] amali şumo ʙaroi xudaton ast. Şumo az onci man mekunam, ʙezored va man [niz] az onci [şumo] mekuned ʙezoram»
Surah Yunus, Verse 41
وَمِنۡهُم مَّن يَسۡتَمِعُونَ إِلَيۡكَۚ أَفَأَنتَ تُسۡمِعُ ٱلصُّمَّ وَلَوۡ كَانُواْ لَا يَعۡقِلُونَ
Va ʙarxe az onho [dar zohir] ʙa tu gūş faro medihand, ammo magar tu metavonī noşunavojonro [ki az şunidani kalomi haq oçizand] şunavo kunī, harcand xiradvarzī nakunand
Surah Yunus, Verse 42
وَمِنۡهُم مَّن يَنظُرُ إِلَيۡكَۚ أَفَأَنتَ تَهۡدِي ٱلۡعُمۡيَ وَلَوۡ كَانُواْ لَا يُبۡصِرُونَ
Va az eşon kasone hastand, ki [ʙo caşmi zohirī] turo menigarand, ammo ojo tu metavonī noʙinojonro hidojat kunī, harcand ahli ʙasirat naʙoşand
Surah Yunus, Verse 43
إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَظۡلِمُ ٱلنَّاسَ شَيۡـٔٗا وَلَٰكِنَّ ٱلنَّاسَ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ
Jaqinan, Alloh taolo ʙa mardum heç sitame namekunad, vale mardum [hastand, ki ʙo şirku nofarmonī] ʙa xeştan sitam mekunand
Surah Yunus, Verse 44
وَيَوۡمَ يَحۡشُرُهُمۡ كَأَن لَّمۡ يَلۡبَثُوٓاْ إِلَّا سَاعَةٗ مِّنَ ٱلنَّهَارِ يَتَعَارَفُونَ بَيۡنَهُمۡۚ قَدۡ خَسِرَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِلِقَآءِ ٱللَّهِ وَمَا كَانُواْ مُهۡتَدِينَ
Va rūze, ki [Alloh taolo] ononro [dar peşgohi xeş] gird meovarad, [cunon ehsos mekunand, ki] gūī çuz soate az rūz [dar dunjo] dirang nakardaand [va dar onço] jakdigarro meşinosand. Be tardid, kasone, ki didori Alloh taoloro durūƣ meangoştand, zijon didand va hidojat najoftand
Surah Yunus, Verse 45
وَإِمَّا نُرِيَنَّكَ بَعۡضَ ٱلَّذِي نَعِدُهُمۡ أَوۡ نَتَوَفَّيَنَّكَ فَإِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ ثُمَّ ٱللَّهُ شَهِيدٌ عَلَىٰ مَا يَفۡعَلُونَ
Va [ej pajomʙar] agar ʙaxşe az onci [az azoʙ]-ro, ki ʙa onon va'da dodaem, nişonat dihem jo çoni turo [peş az azoʙi onon] ʙigirem, [dar har hol] ʙozgaştaton ʙa sūji Most, on goh Alloh taolo ʙar onci mekunand, guvoh ast
Surah Yunus, Verse 46
وَلِكُلِّ أُمَّةٖ رَّسُولٞۖ فَإِذَا جَآءَ رَسُولُهُمۡ قُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡقِسۡطِ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ
Har ummate pajomʙare dorad, pas, hangome ki pajomʙaraşon omad [ʙarxe mu'min va ʙarxe kofir şudand; va rūzi qijomat] mijoni onon ʙa adolat dovarī meşavad va [hargiz] ʙa eşon sitam naxohad şud
Surah Yunus, Verse 47
وَيَقُولُونَ مَتَىٰ هَٰذَا ٱلۡوَعۡدُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ
[Muşrikon ʙa pajomʙar] megūjand: «Agar [tu va pajravonat] rost megūed, in va'dai [azoʙ] kaj xohad ʙud»
Surah Yunus, Verse 48
قُل لَّآ أَمۡلِكُ لِنَفۡسِي ضَرّٗا وَلَا نَفۡعًا إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۗ لِكُلِّ أُمَّةٍ أَجَلٌۚ إِذَا جَآءَ أَجَلُهُمۡ فَلَا يَسۡتَـٔۡخِرُونَ سَاعَةٗ وَلَا يَسۡتَقۡدِمُونَ
Bigū: «Man ʙaroi xeş moliki heç zijonu sude nestam, magar onci Alloh taolo ʙixohad. Har ummate açale dorad va on goh ki açalaşon ʙa sar ojad, na soate [az on] ta'xir mekunand va na peşī megirand»
Surah Yunus, Verse 49
قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِنۡ أَتَىٰكُمۡ عَذَابُهُۥ بَيَٰتًا أَوۡ نَهَارٗا مَّاذَا يَسۡتَعۡجِلُ مِنۡهُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa kofiron] ʙigū: «Ba man ʙigūed agar azoʙi Ū şaʙona jo dar [vaqti] rūz ʙar şumo nozil gardad, [ci mekuned va] gunahkoron ci cizero az on [azoʙ] ʙa şitoʙ mexohand?»
Surah Yunus, Verse 50
أَثُمَّ إِذَا مَا وَقَعَ ءَامَنتُم بِهِۦٓۚ ءَآلۡـَٰٔنَ وَقَدۡ كُنتُم بِهِۦ تَسۡتَعۡجِلُونَ
Ojo pas az onki [azoʙ] voqe' şud, ʙovaraş mekuned? Ojo aknun? Va hol onki [peştar] onro ʙa şitoʙ mexosted
Surah Yunus, Verse 51
ثُمَّ قِيلَ لِلَّذِينَ ظَلَمُواْ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡخُلۡدِ هَلۡ تُجۡزَوۡنَ إِلَّا بِمَا كُنتُمۡ تَكۡسِبُونَ
Sipas ʙa kasone, ki sitam kardand, gufta meşavad: «Azoʙi çovidonaro ʙicaşed. Ojo cize dar ʙaroʙari onci mekarded muçozot meşaved?»
Surah Yunus, Verse 52
۞وَيَسۡتَنۢبِـُٔونَكَ أَحَقٌّ هُوَۖ قُلۡ إِي وَرَبِّيٓ إِنَّهُۥ لَحَقّٞۖ وَمَآ أَنتُم بِمُعۡجِزِينَ
Va [ej pajomʙar, muşrikon] Az tu xaʙar megirand [ki]: «Ojo on [azoʙ] haqiqat dorad»? Bigū: «Ore, savgand ʙa Parvardigoram,ki hatman, haqiqat dorad va şumo nametavoned [Alloh taoloro az vuqui maod va azoʙ] darmonda kuned»
Surah Yunus, Verse 53
وَلَوۡ أَنَّ لِكُلِّ نَفۡسٖ ظَلَمَتۡ مَا فِي ٱلۡأَرۡضِ لَٱفۡتَدَتۡ بِهِۦۗ وَأَسَرُّواْ ٱلنَّدَامَةَ لَمَّا رَأَوُاْ ٱلۡعَذَابَۖ وَقُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡقِسۡطِ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ
Va har ki [ʙo irtikoʙi şirku gunoh] sitam kardaast, agar onci dar zamin ast, [dar ixtijor] doşta ʙoşad, hatman, onro ʙaroi ʙozxaridi [xud az azoʙ] xud medihad va [muşrikon] vaqte azoʙro ʙuʙinand, puşajmonii xudro pinhon mekunand va mijonaşon ʙa adolat dovarī meşavad va ʙar eşon sitam nameravad
Surah Yunus, Verse 54
أَلَآ إِنَّ لِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۗ أَلَآ إِنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ
Ogoh ʙoşed! Dar haqiqat onci dar osmonho va zamin ast, [hama] az oni Alloh taolost. Ogoh ʙoşed! Be tardid, va'dai Alloh taolo [dar mavridi kajfari kofiron] rost ast, vale ʙeştaraşon namedonand
Surah Yunus, Verse 55
هُوَ يُحۡيِۦ وَيُمِيتُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ
Ūst, ki zinda mekunad va memironad va [hamagī] ʙa sūji Ū ʙozgardonda meşaved
Surah Yunus, Verse 56
يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ قَدۡ جَآءَتۡكُم مَّوۡعِظَةٞ مِّن رَّبِّكُمۡ وَشِفَآءٞ لِّمَا فِي ٱلصُّدُورِ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ
Ej mardum, ʙarostī, ʙaroi şumo az çoniʙi Parvardigoraton mav'izae omadaast va şifoe ʙaroi onci dar dilhost va hidojatu rahmate ʙaroi mu'minon
Surah Yunus, Verse 57
قُلۡ بِفَضۡلِ ٱللَّهِ وَبِرَحۡمَتِهِۦ فَبِذَٰلِكَ فَلۡيَفۡرَحُواْ هُوَ خَيۡرٞ مِّمَّا يَجۡمَعُونَ
Bigū: «[Mu'minon] Bojad ʙa ʙaxşişu rahmati Alloh taolo şodmon şavand, ki in [ne'mat] az onci meanduzand, ʙehtar ast»
Surah Yunus, Verse 58
قُلۡ أَرَءَيۡتُم مَّآ أَنزَلَ ٱللَّهُ لَكُم مِّن رِّزۡقٖ فَجَعَلۡتُم مِّنۡهُ حَرَامٗا وَحَلَٰلٗا قُلۡ ءَآللَّهُ أَذِنَ لَكُمۡۖ أَمۡ عَلَى ٱللَّهِ تَفۡتَرُونَ
Bigū: «Ba man xaʙar dihed, ki onci az [ne'mat va] rūzī, ki Alloh taolo ʙarojaton firistodaast, [caro] ʙaxşe az onro harom va [ʙaxşi digarro] halol talaqqī kardaed»? Bigū: «Ojo Alloh taolo ʙar şumo cunin dastur dodaast jo ʙar Alloh taolo durūƣ meʙanded?»
Surah Yunus, Verse 59
وَمَا ظَنُّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۗ إِنَّ ٱللَّهَ لَذُو فَضۡلٍ عَلَى ٱلنَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَشۡكُرُونَ
Va kasone, ki ʙar Alloh taolo durūƣ meʙandand, [dar ʙorai] rūzi qijomat ci mepindorand? Be gumon, Alloh taolo ʙar [hamai] mardum fazl [-u ʙaxşiş] dorad, vale ʙeştaraşon sipos nameguzorand
Surah Yunus, Verse 60
وَمَا تَكُونُ فِي شَأۡنٖ وَمَا تَتۡلُواْ مِنۡهُ مِن قُرۡءَانٖ وَلَا تَعۡمَلُونَ مِنۡ عَمَلٍ إِلَّا كُنَّا عَلَيۡكُمۡ شُهُودًا إِذۡ تُفِيضُونَ فِيهِۚ وَمَا يَعۡزُبُ عَن رَّبِّكَ مِن مِّثۡقَالِ ذَرَّةٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا فِي ٱلسَّمَآءِ وَلَآ أَصۡغَرَ مِن ذَٰلِكَ وَلَآ أَكۡبَرَ إِلَّا فِي كِتَٰبٖ مُّبِينٍ
Va [ej pajomʙar] tu maşƣuli heç kore nestī va heç [ojate az] onro namexonī va [şumo niz ej mardum] heç kore namekuned, magar inki on goh ki ʙa on mepardozed, Mo ʙar [korhoi] şumo guvohem va hamvazni zarrae – [na] dar zamin va na dar osmon – az Parvardigorat pinhon nest va [hatto] kucaktar jo ʙuzurgtar az on [niz] cize nest, magar inki ʙar kitoʙi ravşan [saʙt şuda] ast
Surah Yunus, Verse 61
أَلَآ إِنَّ أَوۡلِيَآءَ ٱللَّهِ لَا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ
Ogoh ʙoşed! Dūstoni Alloh taolo na tarse xohand doşt va na anduhgin meşavand
Surah Yunus, Verse 62
ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَكَانُواْ يَتَّقُونَ
[Hamon] Kasone, ki imon ovardand va parhezgorī mekardand
Surah Yunus, Verse 63
لَهُمُ ٱلۡبُشۡرَىٰ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَفِي ٱلۡأٓخِرَةِۚ لَا تَبۡدِيلَ لِكَلِمَٰتِ ٱللَّهِۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ
Baroi onon dar zindagii dunjo va dar oxirat ʙaşorat ast. Suxanoni Alloh taolo [dar ʙorai pirūzī va podoşi du çahon] taƣjirnopazir ast. In hamon [rastagorī va] komjoʙii ʙuzurg ast
Surah Yunus, Verse 64
وَلَا يَحۡزُنكَ قَوۡلُهُمۡۘ إِنَّ ٱلۡعِزَّةَ لِلَّهِ جَمِيعًاۚ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ
[Ej pajomʙar] Suxani onon turo ƣamgin nakunad. Be tardid, tamomi izzat [-u pirūzmandī] az oni Alloh taolost [va] Ū şunavovu donost
Surah Yunus, Verse 65
أَلَآ إِنَّ لِلَّهِ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَن فِي ٱلۡأَرۡضِۗ وَمَا يَتَّبِعُ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ شُرَكَآءَۚ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَإِنۡ هُمۡ إِلَّا يَخۡرُصُونَ
Ogoh ʙoşed! Har ki [va har ci] dar osmonho va zamin ast, az oni Alloh taolo ast, pas,kasone, ki ʙa çoji Alloh taolo şarikonero mexonand, az ci pajravī mekunand? Inon çuz az [tardidu] gumon pajravī namekunand va çuz durūƣ namegūjand
Surah Yunus, Verse 66
هُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُمُ ٱلَّيۡلَ لِتَسۡكُنُواْ فِيهِ وَٱلنَّهَارَ مُبۡصِرًاۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يَسۡمَعُونَ
Ūst, ki şaʙro ʙarojaton padid ovard, to dar on ʙioromed va rūzro ravşan soxt [to dar partavi nuraş ʙa kor ʙipardozed]. Be tardid, dar inho ʙaroi gurūhe, ki [suxanoni haqro] meşunavand, nişonahost
Surah Yunus, Verse 67
قَالُواْ ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ وَلَدٗاۗ سُبۡحَٰنَهُۥۖ هُوَ ٱلۡغَنِيُّۖ لَهُۥ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۚ إِنۡ عِندَكُم مِّن سُلۡطَٰنِۭ بِهَٰذَآۚ أَتَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعۡلَمُونَ
[Muşrikon] Guftand: «Alloh taolo farzande ʙaroi xud ixtijor kardaast». Munazzah ast Ū [va] ʙenijoz ast. Onci dar osmonho va zamin ast, az oni Ūst. [Ej muşrikon] Şumo ʙar in [iddao] dalele nadored. Ojo cizero, ki namedoned, ʙa durūƣ ʙa Alloh taolo nisʙat medihed
Surah Yunus, Verse 68
قُلۡ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ لَا يُفۡلِحُونَ
Bigū: «Kasone, ki ʙa Alloh taolo nisʙati durūƣ medihand, hargiz rastagor nameşavand»
Surah Yunus, Verse 69
مَتَٰعٞ فِي ٱلدُّنۡيَا ثُمَّ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ ثُمَّ نُذِيقُهُمُ ٱلۡعَذَابَ ٱلشَّدِيدَ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ
Onon ʙahra [-i andak] dar dunjo [dorand], sipas ʙozgaştaşon ʙa sūi Most. On goh ʙa [sazoi] onki kufr mevarzidand, azoʙi saxt ʙa onon mecaşonem
Surah Yunus, Verse 70
۞وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ نُوحٍ إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦ يَٰقَوۡمِ إِن كَانَ كَبُرَ عَلَيۡكُم مَّقَامِي وَتَذۡكِيرِي بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَعَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡتُ فَأَجۡمِعُوٓاْ أَمۡرَكُمۡ وَشُرَكَآءَكُمۡ ثُمَّ لَا يَكُنۡ أَمۡرُكُمۡ عَلَيۡكُمۡ غُمَّةٗ ثُمَّ ٱقۡضُوٓاْ إِلَيَّ وَلَا تُنظِرُونِ
[Ej pajomʙar] Dostoni Nuhro ʙar onon ʙozgū, on goh ki ʙar qavmaş guft: «Ej qavmi man, agar monandi man [dar mijoni şumo] va andarz dodan ʙa ojoti Alloh taolo ʙar şumo garon omadaast, [ʙidoned, ki man] ʙar Alloh taolo tavakkal kardaaam, pas, [dar tavtea va] koraton ʙo şarikoni xud [alajhi man] hamdast şaved va dar koraton pardapūşī nakuned,on goh [har ci dar dil dored va metavoned] alajhi man ʙa kor ʙanded va muhlatam nadihed
Surah Yunus, Verse 71
فَإِن تَوَلَّيۡتُمۡ فَمَا سَأَلۡتُكُم مِّنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَى ٱللَّهِۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ
Agar [az da'vati haq] rūjgardon şuded, pas, [ʙidoned, ki] man podoşe az şumo naxostaam, [caro ki] podoşam tanho ʙar Alloh taolo ast va man dastur joftaam, ki az taslimşudagon [-i avomiri ilohī] ʙoşam»
Surah Yunus, Verse 72
فَكَذَّبُوهُ فَنَجَّيۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَجَعَلۡنَٰهُمۡ خَلَـٰٓئِفَ وَأَغۡرَقۡنَا ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُنذَرِينَ
Pas, [qavmaş] ūro durūƣgū angoştand va Mo ū va kasonero, ki dar kiştī hamrohaş ʙudand, naçot dodem va ononro çonişin [-i peşinijon] soxtem va kasonero, ki ojoti Moro durūƣ meangoştand, ƣarq kardem. Pas, ʙingar, ki sarançomi huşdorjoftagon ciguna ʙud
Surah Yunus, Verse 73
ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِۦ رُسُلًا إِلَىٰ قَوۡمِهِمۡ فَجَآءُوهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْ بِمَا كَذَّبُواْ بِهِۦ مِن قَبۡلُۚ كَذَٰلِكَ نَطۡبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِ ٱلۡمُعۡتَدِينَ
Sipas ʙa'd az ū pajomʙarone ʙa sūji qavmaş firistodem va mu'çizoti ravşan [ʙar eşon] ovardand, vale onho ʙar on naʙudand, ki ʙa cize imon ʙijovarand, ki az peş onro durūƣ şumurda ʙudand. Bad-in son, ʙar dilhoi taçovuzkoron [az hududi ilohī] muhr menihem
Surah Yunus, Verse 74
ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِم مُّوسَىٰ وَهَٰرُونَ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ بِـَٔايَٰتِنَا فَٱسۡتَكۡبَرُواْ وَكَانُواْ قَوۡمٗا مُّجۡرِمِينَ
Sipas ʙa'd az eşon Mūso va Horunro ʙo mu'çizoti xeş ʙa sūji Fir'avn va ʙuzurgoni qavmaş firistodem, vale onon gardankaşī kardand va qavme gunahkor ʙudand
Surah Yunus, Verse 75
فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ مِنۡ عِندِنَا قَالُوٓاْ إِنَّ هَٰذَا لَسِحۡرٞ مُّبِينٞ
Pas, cun haq az nazdi mo ʙa sūjaşon omad, guftand: «In, hatman, çodui oşkor ast»
Surah Yunus, Verse 76
قَالَ مُوسَىٰٓ أَتَقُولُونَ لِلۡحَقِّ لَمَّا جَآءَكُمۡۖ أَسِحۡرٌ هَٰذَا وَلَا يُفۡلِحُ ٱلسَّـٰحِرُونَ
Mūso guft: «Ojo vaqte haq ʙa sūjaton omad, megūed [çodust]? Ojo in çodust? Va hol onki çodugaron rastagor nameşavand»
Surah Yunus, Verse 77
قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا لِتَلۡفِتَنَا عَمَّا وَجَدۡنَا عَلَيۡهِ ءَابَآءَنَا وَتَكُونَ لَكُمَا ٱلۡكِبۡرِيَآءُ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا نَحۡنُ لَكُمَا بِمُؤۡمِنِينَ
[Fir'avnijon] Guftand: «Ojo ʙa sūji mo omadaī, to moro az şevae, ki padaronamonro ʙar on joftaem, ʙozgardonī va [izzatu] ʙuzurgī dar in sarzamin ʙaroi şumo dutan ʙoşad? Mo hargiz ʙa şumo du tan imon nameovarem»
Surah Yunus, Verse 78
وَقَالَ فِرۡعَوۡنُ ٱئۡتُونِي بِكُلِّ سَٰحِرٍ عَلِيمٖ
Va Fir'avn guft: «Tamomi çodugaroni [mohiru] donoro nazdi man ʙijovared»
Surah Yunus, Verse 79
فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلۡقُواْ مَآ أَنتُم مُّلۡقُونَ
Pas, cun çodugaron omadand, Mūso ʙa onon guft: «Onci [az vasoili çodu] mexohed, ʙiafkaned, [aknun] ʙiafkaned»
Surah Yunus, Verse 80
فَلَمَّآ أَلۡقَوۡاْ قَالَ مُوسَىٰ مَا جِئۡتُم بِهِ ٱلسِّحۡرُۖ إِنَّ ٱللَّهَ سَيُبۡطِلُهُۥٓ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُصۡلِحُ عَمَلَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ
Pas, cun afkandand, Mūso guft: «Onci ovardaed, çodust. Jaqinan, Alloh taolo onro ʙotil xohad kard. Be tardid, Alloh taolo kori mufsidonro isloh namekunad
Surah Yunus, Verse 81
وَيُحِقُّ ٱللَّهُ ٱلۡحَقَّ بِكَلِمَٰتِهِۦ وَلَوۡ كَرِهَ ٱلۡمُجۡرِمُونَ
Va Alloh taolo ʙo suxanoni xeş haqro [soʙitu] pojdor mekunad, harcand muçrimon karohat doşta ʙoşand»
Surah Yunus, Verse 82
فَمَآ ءَامَنَ لِمُوسَىٰٓ إِلَّا ذُرِّيَّةٞ مِّن قَوۡمِهِۦ عَلَىٰ خَوۡفٖ مِّن فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِمۡ أَن يَفۡتِنَهُمۡۚ وَإِنَّ فِرۡعَوۡنَ لَعَالٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَإِنَّهُۥ لَمِنَ ٱلۡمُسۡرِفِينَ
Pas heç kas ʙa Mūso imon najovard, magar gurūhe az qavmi ū [on ham] ʙo tarsi Fir'avn va atrofijonaş, ki [maʙodo] ononro ʙiozorad. Va ʙeşak, Fir'avn dar zamin sarkaş [-u çohtalaʙ] ʙud va ʙa rostī, ki ū az isrofkoron [dar kufru çinojat] ʙud
Surah Yunus, Verse 83
وَقَالَ مُوسَىٰ يَٰقَوۡمِ إِن كُنتُمۡ ءَامَنتُم بِٱللَّهِ فَعَلَيۡهِ تَوَكَّلُوٓاْ إِن كُنتُم مُّسۡلِمِينَ
Mūso guft: «Ej qavmi man, agar ʙa Alloh taolo imon ovardaed va agar ahli taslim hasted, pas, ʙar Ū tavakkal kuned»
Surah Yunus, Verse 84
فَقَالُواْ عَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡنَا رَبَّنَا لَا تَجۡعَلۡنَا فِتۡنَةٗ لِّلۡقَوۡمِ ٱلظَّـٰلِمِينَ
Pas, onon guftand: «Bar Alloh taolo tavakkal kardaem. Parvardigoro, moro dastxuşi fitna [va şikança va ozori] gurūhi sitamgoron qaror madeh
Surah Yunus, Verse 85
وَنَجِّنَا بِرَحۡمَتِكَ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ
Va ʙa [fazlu] rahmati xeş moro az [şarri] gurūhi kofiron rahoī ʙuʙaxş»
Surah Yunus, Verse 86
وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰ وَأَخِيهِ أَن تَبَوَّءَا لِقَوۡمِكُمَا بِمِصۡرَ بُيُوتٗا وَٱجۡعَلُواْ بُيُوتَكُمۡ قِبۡلَةٗ وَأَقِيمُواْ ٱلصَّلَوٰةَۗ وَبَشِّرِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
Ba Mūso va ʙarodaraş [Horun] vahji kardem, ki: «Baroi qavmi xud, xonahoe dar [sarzamini] Misr ʙargired va xonahojatonro iʙodatgoh qaror dihed va namoz ʙarpo dored. Va[ej Mūso] mu'minonro [ʙa pirūzī va ʙihişt] ʙaşorat ʙideh»
Surah Yunus, Verse 87
وَقَالَ مُوسَىٰ رَبَّنَآ إِنَّكَ ءَاتَيۡتَ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَأَهُۥ زِينَةٗ وَأَمۡوَٰلٗا فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا رَبَّنَا لِيُضِلُّواْ عَن سَبِيلِكَۖ رَبَّنَا ٱطۡمِسۡ عَلَىٰٓ أَمۡوَٰلِهِمۡ وَٱشۡدُدۡ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَلَا يُؤۡمِنُواْ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ
Mūso guft: «Parvardigoro, ʙe gumon, tu ʙa Fir'avn va atrofijonaş zinatu amvol [-i farovon] dar zindagii dunjo dodaī.Parvardigoro, to [ʙa on vasila mardumro] az rohat gumroh kunand. Parvardigoro, amvolaşonro noʙud kun va dilhojaşonro saxt ʙigardon, ki imon naovarand, to [vaqte ki] azoʙi dardnokro ʙuʙinand»
Surah Yunus, Verse 88
قَالَ قَدۡ أُجِيبَت دَّعۡوَتُكُمَا فَٱسۡتَقِيمَا وَلَا تَتَّبِعَآنِّ سَبِيلَ ٱلَّذِينَ لَا يَعۡلَمُونَ
[Alloh taolo] Farmud: Hatman, duoi şumo du nafar pazirufta şud, pas, istiqomat kuned va az rohi kasone, ki namedonand, pajravī nakuned»
Surah Yunus, Verse 89
۞وَجَٰوَزۡنَا بِبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ ٱلۡبَحۡرَ فَأَتۡبَعَهُمۡ فِرۡعَوۡنُ وَجُنُودُهُۥ بَغۡيٗا وَعَدۡوًاۖ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَدۡرَكَهُ ٱلۡغَرَقُ قَالَ ءَامَنتُ أَنَّهُۥ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا ٱلَّذِيٓ ءَامَنَتۡ بِهِۦ بَنُوٓاْ إِسۡرَـٰٓءِيلَ وَأَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ
Va [sarançom] Bani Isroilro az darjo guzarondem,on goh Fir'avn va sipohijonaş az rūji sitam va taçovuz dar paji onon raftand, to hangome ki ƣarqoʙi Ū [Fir'avn]-ro faro girift, [ʙo noumedī] guft: «Imon ovardam, ki heç ma'ʙude [ʙar haq] nest, magar kase, ki Bani Isroil ʙa Ū imon ovardaand va man az taslimşudagonam»
Surah Yunus, Verse 90
ءَآلۡـَٰٔنَ وَقَدۡ عَصَيۡتَ قَبۡلُ وَكُنتَ مِنَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ
[Ba ū gufta şud ] «Inak [imon meovarī]? Va hol onki peştar sarpecī mekardī va az mufsidon ʙudī
Surah Yunus, Verse 91
فَٱلۡيَوۡمَ نُنَجِّيكَ بِبَدَنِكَ لِتَكُونَ لِمَنۡ خَلۡفَكَ ءَايَةٗۚ وَإِنَّ كَثِيرٗا مِّنَ ٱلنَّاسِ عَنۡ ءَايَٰتِنَا لَغَٰفِلُونَ
[Bidon, ki] imrūz pajkari [ʙeçoni] turo ʙar ʙalandii [sohil] meandozem, to ʙaroi ojandagonat mojai iʙrat ʙoşad va ʙa rostī, ʙisjore az mardum az nişonahoi [tavonu tadʙiri] mo ƣofiland
Surah Yunus, Verse 92
وَلَقَدۡ بَوَّأۡنَا بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ مُبَوَّأَ صِدۡقٖ وَرَزَقۡنَٰهُم مِّنَ ٱلطَّيِّبَٰتِ فَمَا ٱخۡتَلَفُواْ حَتَّىٰ جَآءَهُمُ ٱلۡعِلۡمُۚ إِنَّ رَبَّكَ يَقۡضِي بَيۡنَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ فِيمَا كَانُواْ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ
Va ʙe tardid, Mo Bani Isroilro dar çojgohi şoista [dar sarzamini Şom] çoj dodem va az ne'mathoi pokiza rūzijaşon kardem. Pas, onho ixtilof nakardand, magar pas az onki ilm [ʙa haqqonijati Qur'on] ʙa sūjaşon omad. [Ej pajomʙar] Parvardigorat rūzi qijomat dar ʙorai onci ixtilof mekardand, hatman, mijonaşon hukm mekunad
Surah Yunus, Verse 93
فَإِن كُنتَ فِي شَكّٖ مِّمَّآ أَنزَلۡنَآ إِلَيۡكَ فَسۡـَٔلِ ٱلَّذِينَ يَقۡرَءُونَ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِكَۚ لَقَدۡ جَآءَكَ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكَ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُمۡتَرِينَ
Pas, agar dar onci ʙar tu nozil kardaem, tardide dorī, az kasone, ki peş az tu kitoʙ [-hoiTavrot va Inçil]-ro mexondand, suol kun. Jaqinan haq az tarafi Parvardigorat ʙa sūji tu omadaast. Pas, hargiz az tardidkunandagon naʙoş
Surah Yunus, Verse 94
وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ
Va [hamcunin] az kasone naʙoş, ki ojoti Alloh taoloro durūƣ angoştand, ki az zijonkoron xohī ʙud
Surah Yunus, Verse 95
إِنَّ ٱلَّذِينَ حَقَّتۡ عَلَيۡهِمۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ لَا يُؤۡمِنُونَ
Be tardid, kasone, ki suxani Parvardigorat dar ʙorai [kufr dar dunjo ʙar] onon tahaqquq joftaast, imon nameovarand
Surah Yunus, Verse 96
وَلَوۡ جَآءَتۡهُمۡ كُلُّ ءَايَةٍ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ
Garci har nişona [va pande] ʙarojaşon ʙijojad, [magar] vaqte ki azoʙi dardnokro ʙuʙinand
Surah Yunus, Verse 97
فَلَوۡلَا كَانَتۡ قَرۡيَةٌ ءَامَنَتۡ فَنَفَعَهَآ إِيمَٰنُهَآ إِلَّا قَوۡمَ يُونُسَ لَمَّآ ءَامَنُواْ كَشَفۡنَا عَنۡهُمۡ عَذَابَ ٱلۡخِزۡيِ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ
Heç şahre naʙud, ki [ahlaş] imon ʙijovarad va imonaş ʙa holi on sud ʙaxşad, magar qavmi Junus, ki cun [ʙa mavqe'] imon ovardand, azoʙi xorī [va rasvoī] dar zindagii dunjoro az onon ʙartaraf namudem va to muddate [ki zinda ʙudand, az ne'mathoi dunjavī] ʙarxūrdoraşon soxtem
Surah Yunus, Verse 98
وَلَوۡ شَآءَ رَبُّكَ لَأٓمَنَ مَن فِي ٱلۡأَرۡضِ كُلُّهُمۡ جَمِيعًاۚ أَفَأَنتَ تُكۡرِهُ ٱلنَّاسَ حَتَّىٰ يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ
Va [ej pajomʙar] agar Parvardigorat mexost, hatman, har ki dar zamin ast, hamagijaşon imon meovardand. Pas, ojo tu mardumro vodor mekunī, ki mu'min şavand
Surah Yunus, Verse 99
وَمَا كَانَ لِنَفۡسٍ أَن تُؤۡمِنَ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِۚ وَيَجۡعَلُ ٱلرِّجۡسَ عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يَعۡقِلُونَ
Va heç kase nametavonad, [ʙa irodai xeş] imon ovarad, magar ʙa farmoni Alloh taolo. Va [Alloh taolo] palidī [va azoʙu xorī]-ro ʙar kasone qaror medihad, ki nameandeşand
Surah Yunus, Verse 100
قُلِ ٱنظُرُواْ مَاذَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ وَمَا تُغۡنِي ٱلۡأٓيَٰتُ وَٱلنُّذُرُ عَن قَوۡمٖ لَّا يُؤۡمِنُونَ
[Ej pajomʙar, ʙa muşrikon] Bigū: «Bingared, ki [nişonahoi ravşani Alloh taolo] dar osmonho va zamin cist»? Va[-le hamai] nişonaho va huşdorho ʙaroi gurūhe, ki imon nameovarand, sude nameʙaxşad
Surah Yunus, Verse 101
فَهَلۡ يَنتَظِرُونَ إِلَّا مِثۡلَ أَيَّامِ ٱلَّذِينَ خَلَوۡاْ مِن قَبۡلِهِمۡۚ قُلۡ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ
Ojo onho [cize] çuz hammonandi rūzgori peşinijon [va azoʙho va muçozothojaşon]-ro intizor mekaşand? Bigū: «Muntazir ʙoşed, ki man [niz] ʙo şumo az muntazironam»
Surah Yunus, Verse 102
ثُمَّ نُنَجِّي رُسُلَنَا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْۚ كَذَٰلِكَ حَقًّا عَلَيۡنَا نُنجِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
Sipas [hangomi nuzuli azoʙ] pajomʙaronamon va kasonero, ki [ʙa Alloh taolo] imon ovardaand, naçot medihem, zero haq ʙar uhdai most, ki mu'minonro naçot dihem
Surah Yunus, Verse 103
قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِن كُنتُمۡ فِي شَكّٖ مِّن دِينِي فَلَآ أَعۡبُدُ ٱلَّذِينَ تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِنۡ أَعۡبُدُ ٱللَّهَ ٱلَّذِي يَتَوَفَّىٰكُمۡۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ
Bigū: «Ej mardum, agar dar dini man tardid dored, pas, [ogoh ʙoşed ki man] kasonero, ki şumo ʙa çoji Alloh taolo meparasted, nameparastam, ʙalki on Alloh taoloro meparastam, ki çonatonro megirad va farmon joftaam, ki az mu'minon ʙoşam»
Surah Yunus, Verse 104
وَأَنۡ أَقِمۡ وَجۡهَكَ لِلدِّينِ حَنِيفٗا وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ
Va [ʙa man amr şudaast] ki: «Haqgarojona ʙa in din rū ovar va hargiz dar zumrai muşrikon naʙoş
Surah Yunus, Verse 105
وَلَا تَدۡعُ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُكَ وَلَا يَضُرُّكَۖ فَإِن فَعَلۡتَ فَإِنَّكَ إِذٗا مِّنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ
Va ʙa çoji Alloh taolo, cizero, ki sudu zijone ʙa tu namerasonad, [ʙa parastişu nijozxohī] maxon, ki agar cunin kunī, on goh hatman, az sitamgoron [-i muşrik] xohī ʙud
Surah Yunus, Verse 106
وَإِن يَمۡسَسۡكَ ٱللَّهُ بِضُرّٖ فَلَا كَاشِفَ لَهُۥٓ إِلَّا هُوَۖ وَإِن يُرِدۡكَ بِخَيۡرٖ فَلَا رَآدَّ لِفَضۡلِهِۦۚ يُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ
Va agar Alloh taolo zijone ʙa tu ʙirasonad, heç kase ʙarojaş ʙa çuz Ū heç ʙozdorandae nest va agar ʙarojat irodai xajre namojad, ʙaroi fazl [-u ʙaxşişi] Ū heç mone'e nest. [Ū ʙaxşişi xeşro] Ba har kase az ʙandagonaş, ki ʙixohad, merasonad va Ū omurzandai mehruʙon ast»
Surah Yunus, Verse 107
قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ قَدۡ جَآءَكُمُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكُمۡۖ فَمَنِ ٱهۡتَدَىٰ فَإِنَّمَا يَهۡتَدِي لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن ضَلَّ فَإِنَّمَا يَضِلُّ عَلَيۡهَاۖ وَمَآ أَنَا۠ عَلَيۡكُم بِوَكِيلٖ
Bigū: «Ej mardum, haq az çoniʙi Parvardigoraton ʙarojaton omadaast, pas, har ki hidojat joʙad, ʙa sudi xeş hidojat mejoʙad va har ki gumroh gardad, ʙa zijoni xeş gumroh megardad va man [muroqiʙu] korguzori şumo nestam»
Surah Yunus, Verse 108
وَٱتَّبِعۡ مَا يُوحَىٰٓ إِلَيۡكَ وَٱصۡبِرۡ حَتَّىٰ يَحۡكُمَ ٱللَّهُۚ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلۡحَٰكِمِينَ
Va [ej pajomʙar] az onci ʙar tu vahj meşavad pajravī kun va şikeʙo ʙoş, to Alloh taolo [ʙajni tu va kofiron] dovarī kunad va Ū ʙehtarin dovar ast
Surah Yunus, Verse 109