UAE Prayer Times

  • Dubai
  • Abu Dhabi
  • Sharjah
  • Ajman
  • Fujairah
  • Umm Al Quwain
  • Ras Al Khaimah
  • Quran Translations

Surah Al-Qasas - Tajik Translation by Www.islamhouse.com


طسٓمٓ

To, sin, mim
Surah Al-Qasas, Verse 1


تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُبِينِ

In ojoti kitoʙi ravşangar ast
Surah Al-Qasas, Verse 2


نَتۡلُواْ عَلَيۡكَ مِن نَّبَإِ مُوسَىٰ وَفِرۡعَوۡنَ بِٱلۡحَقِّ لِقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

[ʙaxşhoe] az dostoni Mūso va Fir'avnro ʙaroi kasone, ki imon ovardaand, ʙa durustī ʙar tu tilovat mekunem
Surah Al-Qasas, Verse 3


إِنَّ فِرۡعَوۡنَ عَلَا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَجَعَلَ أَهۡلَهَا شِيَعٗا يَسۡتَضۡعِفُ طَآئِفَةٗ مِّنۡهُمۡ يُذَبِّحُ أَبۡنَآءَهُمۡ وَيَسۡتَحۡيِۦ نِسَآءَهُمۡۚ إِنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

Be tardid, Fir'avn dar sarzamini [Misr] ʙartarixohī kard va mardumaşro ʙa gurūhho taqsim namud. Gurūhe az ononro ʙa notavonī [va xorī] mekaşond, [cunon ki] pisaronaşonro mekuşt va zanonaşonro [ʙaroi kanizī] zinda nigah medoşt. Ba rostī, ki ū az taʙahkoron ʙud
Surah Al-Qasas, Verse 4


وَنُرِيدُ أَن نَّمُنَّ عَلَى ٱلَّذِينَ ٱسۡتُضۡعِفُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَنَجۡعَلَهُمۡ أَئِمَّةٗ وَنَجۡعَلَهُمُ ٱلۡوَٰرِثِينَ

Va mexostem ʙar Bani Isroil, ki dar on sarzamin ʙa notavonī kaşida şuda ʙudand, [ʙo noʙud kardani duşmanaşon] minnat ʙiguzorem va peşvojon [-i mardum] qaroraşon dihem va [pas az noʙudii Fir'avn] ononro vorison [-i sarzamini Şom] namoem
Surah Al-Qasas, Verse 5


وَنُمَكِّنَ لَهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَنُرِيَ فِرۡعَوۡنَ وَهَٰمَٰنَ وَجُنُودَهُمَا مِنۡهُم مَّا كَانُواْ يَحۡذَرُونَ

Va dar on sarzamin hukumat ʙa eşon dihem va on ciro Fir'avn va [vaziraş] Homon va sipohijonaşon hamvora az on metarsidand [suquti hukumat], ʙa onon nişon dihem
Surah Al-Qasas, Verse 6


وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰٓ أُمِّ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَرۡضِعِيهِۖ فَإِذَا خِفۡتِ عَلَيۡهِ فَأَلۡقِيهِ فِي ٱلۡيَمِّ وَلَا تَخَافِي وَلَا تَحۡزَنِيٓۖ إِنَّا رَآدُّوهُ إِلَيۡكِ وَجَاعِلُوهُ مِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

Va ʙa modari Mūso ilhom kardem, ki: «Ūro şir ʙideh va hangome ki [az oseʙi fir'avnijon] ʙar ū tarsidī, [kūdakro dar sanduqe ʙigzor va] ʙa rūd [-i Nil] ʙiandozaş va natars va anduhgin naşav [zero] hatman, ūro ʙa tu ʙozmegardonem va az pajomʙaron qaroraş medihem»
Surah Al-Qasas, Verse 7


فَٱلۡتَقَطَهُۥٓ ءَالُ فِرۡعَوۡنَ لِيَكُونَ لَهُمۡ عَدُوّٗا وَحَزَنًاۗ إِنَّ فِرۡعَوۡنَ وَهَٰمَٰنَ وَجُنُودَهُمَا كَانُواْ خَٰطِـِٔينَ

Pas, [cun modari Mūso cunin kard] xonadoni Fir'avn ūro [az oʙ] giriftand, to sarançom [solho ʙa'd in farzandi Bani Isroil] duşman va [mojai] anduhaşon gardad. Ba rostī, ki Fir'avn va Homon va sipohijonaşon gunahgor ʙudand
Surah Al-Qasas, Verse 8


وَقَالَتِ ٱمۡرَأَتُ فِرۡعَوۡنَ قُرَّتُ عَيۡنٖ لِّي وَلَكَۖ لَا تَقۡتُلُوهُ عَسَىٰٓ أَن يَنفَعَنَآ أَوۡ نَتَّخِذَهُۥ وَلَدٗا وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

Va [cun Fir'avn dasturi qatli Mūsoro dod, Osija] hamsari Fir'avn guft: «[In pisar] Nuri caşmi manu tust. Ūro nakuşed. Ci ʙaso ʙa mo sude ʙiʙaxşad, jo ūro ʙa farzandī ʙigirem», hol on ki [oqiʙati korro] namedonistand
Surah Al-Qasas, Verse 9


وَأَصۡبَحَ فُؤَادُ أُمِّ مُوسَىٰ فَٰرِغًاۖ إِن كَادَتۡ لَتُبۡدِي بِهِۦ لَوۡلَآ أَن رَّبَطۡنَا عَلَىٰ قَلۡبِهَا لِتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

Va dili modari Mūso [az hama ciz çuz jodi pisaraş] tihī gaşt va agar qalʙaşro qavī nakarda ʙudem, ki [ʙa va'dai Mo] imon doşta ʙoşad, nazdik ʙud on rozro foş kunad
Surah Al-Qasas, Verse 10


وَقَالَتۡ لِأُخۡتِهِۦ قُصِّيهِۖ فَبَصُرَتۡ بِهِۦ عَن جُنُبٖ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

Va [modari Mūso pas az on ki ūro dar Nil raho kard] ʙa xohari ū guft: «Ba dunʙolaş ʙirav», pas, [xoharaş] az dur ʙa ū menigarist, dar hole ki onon namedonistand [ki on duxtar, xohari in kūdak ast]
Surah Al-Qasas, Verse 11


۞وَحَرَّمۡنَا عَلَيۡهِ ٱلۡمَرَاضِعَ مِن قَبۡلُ فَقَالَتۡ هَلۡ أَدُلُّكُمۡ عَلَىٰٓ أَهۡلِ بَيۡتٖ يَكۡفُلُونَهُۥ لَكُمۡ وَهُمۡ لَهُۥ نَٰصِحُونَ

Va Mo [şiri] hamai zanoni şirdehro az qaʙl ʙar ū harom kardem [cunon ki sinai heç jakro napaziruft]. On goh [xoharaş] guft: «Mexohed xonavodaero nişonaton diham, ki ūro ʙarojaton nigah dorand va xajrxohaş ʙoşand?»
Surah Al-Qasas, Verse 12


فَرَدَدۡنَٰهُ إِلَىٰٓ أُمِّهِۦ كَيۡ تَقَرَّ عَيۡنُهَا وَلَا تَحۡزَنَ وَلِتَعۡلَمَ أَنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

Pas, [onon paziruftand va ʙad-in surat] ūro ʙa modaraş ʙozgardonidem, to caşmaş ravşan gardad va ƣamgin naʙoşad va to ʙidonad, ki va'dai Alloh taolo haq ast, vale ʙeştaraşon namedonand
Surah Al-Qasas, Verse 13


وَلَمَّا بَلَغَ أَشُدَّهُۥ وَٱسۡتَوَىٰٓ ءَاتَيۡنَٰهُ حُكۡمٗا وَعِلۡمٗاۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

Va cun Mūso ʙa ruşdu kamoli xeş rasid va ʙarumand şud, ʙa ū hikmatu doniş [-i oini Bani Isroilro] ato kardem va nakukoronro incunin podoş medihem
Surah Al-Qasas, Verse 14


وَدَخَلَ ٱلۡمَدِينَةَ عَلَىٰ حِينِ غَفۡلَةٖ مِّنۡ أَهۡلِهَا فَوَجَدَ فِيهَا رَجُلَيۡنِ يَقۡتَتِلَانِ هَٰذَا مِن شِيعَتِهِۦ وَهَٰذَا مِنۡ عَدُوِّهِۦۖ فَٱسۡتَغَٰثَهُ ٱلَّذِي مِن شِيعَتِهِۦ عَلَى ٱلَّذِي مِنۡ عَدُوِّهِۦ فَوَكَزَهُۥ مُوسَىٰ فَقَضَىٰ عَلَيۡهِۖ قَالَ هَٰذَا مِنۡ عَمَلِ ٱلشَّيۡطَٰنِۖ إِنَّهُۥ عَدُوّٞ مُّضِلّٞ مُّبِينٞ

Hangome ki mardum [maşƣuli istirohat va] ʙexaʙar ʙudand, Mūso [maxfijona] voridi şahr şud va du mardro did, ki ʙo jakdigar dargir şudaand. Jake az onon [az qavmi Bani Isroil va] az dūstoni Mūso ʙud va digare [qiʙtī ʙud va] az duşmanonaş. Pas, on ki az dūstoni ū ʙud, alajhi duşmanaş az Mūso jorī xost, pas, [Mūso] muşt [-i mahkam]-e ʙa vaj zadu ūro az poj darovard [on goh] guft: «In kori şajton ʙud. Haqqo, ki ū duşman [-i inson va] gumrohkunandai oşkore ast»
Surah Al-Qasas, Verse 15


قَالَ رَبِّ إِنِّي ظَلَمۡتُ نَفۡسِي فَٱغۡفِرۡ لِي فَغَفَرَ لَهُۥٓۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ

[Sipas] Guft: «Parvardigoro, man ʙa xud sitam kardaam, pas, maro ʙiʙaxş» va [Alloh taolo] ūro ʙaxşid. Be tardid, Ū omurzandai mehruʙon ast
Surah Al-Qasas, Verse 16


قَالَ رَبِّ بِمَآ أَنۡعَمۡتَ عَلَيَّ فَلَنۡ أَكُونَ ظَهِيرٗا لِّلۡمُجۡرِمِينَ

[On goh] Guft: «Parvardigoro, ʙa şukronai on ki ʙar man ne'mat [-i qudratu doniş] arzonī doştaī, hargiz puştiʙoni muçrimon naxoham ʙud»
Surah Al-Qasas, Verse 17


فَأَصۡبَحَ فِي ٱلۡمَدِينَةِ خَآئِفٗا يَتَرَقَّبُ فَإِذَا ٱلَّذِي ٱسۡتَنصَرَهُۥ بِٱلۡأَمۡسِ يَسۡتَصۡرِخُهُۥۚ قَالَ لَهُۥ مُوسَىٰٓ إِنَّكَ لَغَوِيّٞ مُّبِينٞ

[Mūso] Şaʙro ʙo tarsu nigaronī dar şahr ʙa suʙh rasond, ki nogoh marde, ki dirūz az ū jorī xosta ʙud, ʙoz ʙa farjod az ū jorī xost. Mūso ʙa ū guft: «Voqean, oşkor ast, ki tu [moçaroçū va] gumrohī»
Surah Al-Qasas, Verse 18


فَلَمَّآ أَنۡ أَرَادَ أَن يَبۡطِشَ بِٱلَّذِي هُوَ عَدُوّٞ لَّهُمَا قَالَ يَٰمُوسَىٰٓ أَتُرِيدُ أَن تَقۡتُلَنِي كَمَا قَتَلۡتَ نَفۡسَۢا بِٱلۡأَمۡسِۖ إِن تُرِيدُ إِلَّآ أَن تَكُونَ جَبَّارٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا تُرِيدُ أَن تَكُونَ مِنَ ٱلۡمُصۡلِحِينَ

Pas, hangome ki [Mūso] xost, ʙa kase, ki duşmani har dui onon ʙud, hamla kunad, [on mardi qiʙtī] guft: «Ej Mūso, ojo mexohī hamon guna ki dirūz kasero kuştī, [imrūz niz] maro ʙikuşī? Qasdi tu faqat zūrgūī dar in sarzamin ast va namexohī az islohgaron [ʙajni afrod] ʙoşī»
Surah Al-Qasas, Verse 19


وَجَآءَ رَجُلٞ مِّنۡ أَقۡصَا ٱلۡمَدِينَةِ يَسۡعَىٰ قَالَ يَٰمُوسَىٰٓ إِنَّ ٱلۡمَلَأَ يَأۡتَمِرُونَ بِكَ لِيَقۡتُلُوكَ فَٱخۡرُجۡ إِنِّي لَكَ مِنَ ٱلنَّـٰصِحِينَ

Va [dar in hangom] marde [ki az dūstoni Mūso ʙud] az durtarin nuqtai şahr şitoʙon omad [va] guft: «Ej Mūso, ʙuzurgon [-i qavmi Fir'avn] dar ʙorai kuştanat ʙa maşvarat nişastaand, pas, ʙedirang [az şahr] xoriç şav, [ki] man hatman, xajrxohat hastam»
Surah Al-Qasas, Verse 20


فَخَرَجَ مِنۡهَا خَآئِفٗا يَتَرَقَّبُۖ قَالَ رَبِّ نَجِّنِي مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّـٰلِمِينَ

Pas, Mūso ʙo tarsu nigaronī az şahr ʙerun raft va guft: «Parvardigoro, maro az [oseʙi] sitamgoron naçot ʙideh»
Surah Al-Qasas, Verse 21


وَلَمَّا تَوَجَّهَ تِلۡقَآءَ مَدۡيَنَ قَالَ عَسَىٰ رَبِّيٓ أَن يَهۡدِيَنِي سَوَآءَ ٱلسَّبِيلِ

Va cun ʙa şahri Madjan rū ovard, guft: «Umed ast, Parvardigoram maro ʙa rohi rost hidojat kunad»
Surah Al-Qasas, Verse 22


وَلَمَّا وَرَدَ مَآءَ مَدۡيَنَ وَجَدَ عَلَيۡهِ أُمَّةٗ مِّنَ ٱلنَّاسِ يَسۡقُونَ وَوَجَدَ مِن دُونِهِمُ ٱمۡرَأَتَيۡنِ تَذُودَانِۖ قَالَ مَا خَطۡبُكُمَاۖ قَالَتَا لَا نَسۡقِي حَتَّىٰ يُصۡدِرَ ٱلرِّعَآءُۖ وَأَبُونَا شَيۡخٞ كَبِيرٞ

Va hangome ki ʙa [cohi] oʙi Madjan rasid, ʙar sari coh gurūhe az mardumro did, ki [cahorpojoni xudro] oʙ medihand va nazdiki onon du zanro did, ki [gūsfandonaşonro] kanor mekaşidand [va az digaron fosila megiriftand. Mūso] guft: «Şumo ci mekuned? [Caro gūsfandoni xudro oʙ namedihed.] Onon guftand: «Mo [ʙa ramai xud] oʙ namedihem, to in cūponho ʙozgardand [va muzohimamon naʙoşand]. Padaramon piramarde kuhansol ast [va tavonoii in korro nadorad]»
Surah Al-Qasas, Verse 23


فَسَقَىٰ لَهُمَا ثُمَّ تَوَلَّىٰٓ إِلَى ٱلظِّلِّ فَقَالَ رَبِّ إِنِّي لِمَآ أَنزَلۡتَ إِلَيَّ مِنۡ خَيۡرٖ فَقِيرٞ

Mūso ʙaroi on du nafar [gūsfandonaşonro] oʙ dod, on goh sūji soja ʙozgaşt va guft: «Parvardigoro, ʙa har xajre, ki ʙarojam ʙifiristī, saxt nijozmandam»
Surah Al-Qasas, Verse 24


فَجَآءَتۡهُ إِحۡدَىٰهُمَا تَمۡشِي عَلَى ٱسۡتِحۡيَآءٖ قَالَتۡ إِنَّ أَبِي يَدۡعُوكَ لِيَجۡزِيَكَ أَجۡرَ مَا سَقَيۡتَ لَنَاۚ فَلَمَّا جَآءَهُۥ وَقَصَّ عَلَيۡهِ ٱلۡقَصَصَ قَالَ لَا تَخَفۡۖ نَجَوۡتَ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّـٰلِمِينَ

On goh jake az on du [zan], dar hole ki ʙo şarmu hajo gom ʙarmedoşt, nazdaş omadu guft: «Padaram da'vatat mekunad [ki nazdaş ʙiravī], to muzdi on ki [gūsfandon]-ro ʙarojamon oʙ dodī, ʙa tu pardoxt kunad». Cun [Mūso] nazdi ū raftu sarguzaştaşro ʙaroi ū hikojat kard, vaj guft: «Natars, ki az gurūhi sitamgor naçot joftaī»
Surah Al-Qasas, Verse 25


قَالَتۡ إِحۡدَىٰهُمَا يَـٰٓأَبَتِ ٱسۡتَـٔۡجِرۡهُۖ إِنَّ خَيۡرَ مَنِ ٱسۡتَـٔۡجَرۡتَ ٱلۡقَوِيُّ ٱلۡأَمِينُ

Jake az on du [duxtar] guft: «Padarçon, ūro istixdom kun, [zero] ʙe tardid, ʙehtarin kase, ki metavonī ʙa kor ʙigirī on ast, ki nerumandu amonatdor ʙoşad [va ū cunin ast]»
Surah Al-Qasas, Verse 26


قَالَ إِنِّيٓ أُرِيدُ أَنۡ أُنكِحَكَ إِحۡدَى ٱبۡنَتَيَّ هَٰتَيۡنِ عَلَىٰٓ أَن تَأۡجُرَنِي ثَمَٰنِيَ حِجَجٖۖ فَإِنۡ أَتۡمَمۡتَ عَشۡرٗا فَمِنۡ عِندِكَۖ وَمَآ أُرِيدُ أَنۡ أَشُقَّ عَلَيۡكَۚ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلصَّـٰلِحِينَ

[Piramard ʙa Mūso] Guft: «Mexoham jake az du duxtaramro ʙa hamsariat darovaram, ʙa in [şart] ki haşt sol ʙarojam kor kunī va agar [in korro] to dah sol idoma dihī, lutfu muhaʙʙate az sūji tust. Man namexoham ʙar tu saxtgirī kunam. In şoal-l-loh maro şoista [va nakukor] xohī joft»
Surah Al-Qasas, Verse 27


قَالَ ذَٰلِكَ بَيۡنِي وَبَيۡنَكَۖ أَيَّمَا ٱلۡأَجَلَيۡنِ قَضَيۡتُ فَلَا عُدۡوَٰنَ عَلَيَّۖ وَٱللَّهُ عَلَىٰ مَا نَقُولُ وَكِيلٞ

[Mūso] Guft: «In [qarordod] mijoni manu tu ʙoşad, ki har kadom az in du muddat [haşt jo dah sol]-ro, ki ançom dodam, [ʙa ahdi xud vafo kardaam], pas, sitame ʙar man naʙoşad [va naxohī, ki ʙeştar ʙimonam] va Alloh taolo ʙar on ci megūem, guvoh ast»
Surah Al-Qasas, Verse 28


۞فَلَمَّا قَضَىٰ مُوسَى ٱلۡأَجَلَ وَسَارَ بِأَهۡلِهِۦٓ ءَانَسَ مِن جَانِبِ ٱلطُّورِ نَارٗاۖ قَالَ لِأَهۡلِهِ ٱمۡكُثُوٓاْ إِنِّيٓ ءَانَسۡتُ نَارٗا لَّعَلِّيٓ ءَاتِيكُم مِّنۡهَا بِخَبَرٍ أَوۡ جَذۡوَةٖ مِّنَ ٱلنَّارِ لَعَلَّكُمۡ تَصۡطَلُونَ

Hangome ki Mūso [on] muddat [-i muajjan]-ro ʙa pojon rasond va hamrohi xonavodaaş [az Madjan ʙa sūji Misr] harakat kard, [nogahon dar torikii şaʙ] az sūji [kūhi] Tūr otaşe did, ʙa xonavodaaş guft: «Biisted, ki man otaşe [az dur] didam. Şojad xaʙare az on ʙarojaton ʙijovaram jo şu'lai otaşe [ʙijovaram], to garm şaved»
Surah Al-Qasas, Verse 29


فَلَمَّآ أَتَىٰهَا نُودِيَ مِن شَٰطِيِٕ ٱلۡوَادِ ٱلۡأَيۡمَنِ فِي ٱلۡبُقۡعَةِ ٱلۡمُبَٰرَكَةِ مِنَ ٱلشَّجَرَةِ أَن يَٰمُوسَىٰٓ إِنِّيٓ أَنَا ٱللَّهُ رَبُّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

Pas, vaqte ʙa on otaş nazdik şud, dar kanorai rosti on sarzamini dar mintaqai purʙarakat [-i Tūr] az [mijoni] jak daraxt nidod doda şud, ki: «Ej Mūso, ʙe tardid, man Alloh taolo–Parvardigori çahonijonam
Surah Al-Qasas, Verse 30


وَأَنۡ أَلۡقِ عَصَاكَۚ فَلَمَّا رَءَاهَا تَهۡتَزُّ كَأَنَّهَا جَآنّٞ وَلَّىٰ مُدۡبِرٗا وَلَمۡ يُعَقِّبۡۚ يَٰمُوسَىٰٓ أَقۡبِلۡ وَلَا تَخَفۡۖ إِنَّكَ مِنَ ٱلۡأٓمِنِينَ

Va asojatro ʙijafkan». Pas, cun [Mūso cunin kardu] onro did, ki hamcun more [ʙosur'at] mexazad, [az tars] puşt kardu gurext va ʙoznagaşt. [Nido omad] «Ej Mūso, peş o va natars. Hatman, tu az [oseʙi xatarho] emin şudaī
Surah Al-Qasas, Verse 31


ٱسۡلُكۡ يَدَكَ فِي جَيۡبِكَ تَخۡرُجۡ بَيۡضَآءَ مِنۡ غَيۡرِ سُوٓءٖ وَٱضۡمُمۡ إِلَيۡكَ جَنَاحَكَ مِنَ ٱلرَّهۡبِۖ فَذَٰنِكَ بُرۡهَٰنَانِ مِن رَّبِّكَ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦٓۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

Va dastro dar gireʙonat furū ʙar [to] sapedu ʙiduni ajʙ [va ʙemorii pesī] xoriç şavad va [ʙaroi rahoī] az in tars dastonatro ʙa samti xud çam' kun [va ʙa sinaat ʙicaspon]. In du [mu'çizai aso va jadi ʙajzo] du daleli [ravşan] az sūi Parvardigorat ʙaroi Fir'avn va ʙuzurgoni [qavmi] ūst. Ba rostī, ki onon gurūhe nofarmonand»
Surah Al-Qasas, Verse 32


قَالَ رَبِّ إِنِّي قَتَلۡتُ مِنۡهُمۡ نَفۡسٗا فَأَخَافُ أَن يَقۡتُلُونِ

[Mūso] Guft: «Parvardigoro, man jake az ononro [ʙiduni amd] kuştaam, metarsam, ki [ʙa qasosi on qatl] maro ʙikuşand
Surah Al-Qasas, Verse 33


وَأَخِي هَٰرُونُ هُوَ أَفۡصَحُ مِنِّي لِسَانٗا فَأَرۡسِلۡهُ مَعِيَ رِدۡءٗا يُصَدِّقُنِيٓۖ إِنِّيٓ أَخَافُ أَن يُكَذِّبُونِ

Va ʙarodaram – Horun – zaʙonaş az man şevotar ast, pas, ūro hamroham ʙifirist, to jovaram ʙoşad va rostgūijamro ta'jid kunad, zero metarsam, maro durūƣgū angorand»
Surah Al-Qasas, Verse 34


قَالَ سَنَشُدُّ عَضُدَكَ بِأَخِيكَ وَنَجۡعَلُ لَكُمَا سُلۡطَٰنٗا فَلَا يَصِلُونَ إِلَيۡكُمَا بِـَٔايَٰتِنَآۚ أَنتُمَا وَمَنِ ٱتَّبَعَكُمَا ٱلۡغَٰلِبُونَ

[Alloh taolo] Farmud: «Turo ʙo [pajvastani] ʙarodarat taqvijat xohem namud va ʙarojaton tasallute qaror medihem, ki [fir'avnijon hargiz] ʙa şumo dast najoʙand va ʙa [ʙarakati] mu'çizotamon [ki dar ixtijor dored] şumo va har ki az şumo pajravī kunad, pirūzed»
Surah Al-Qasas, Verse 35


فَلَمَّا جَآءَهُم مُّوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَا بَيِّنَٰتٖ قَالُواْ مَا هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّفۡتَرٗى وَمَا سَمِعۡنَا بِهَٰذَا فِيٓ ءَابَآئِنَا ٱلۡأَوَّلِينَ

Pas, cun Mūso ʙo mu'çizoti ravşani Mo ʙa sūjaşon omad, guftand: «In [cize] nest, magar çodue soxta va mo hargiz in [iddaoi jaktoparastī]-ro az padaronamon naşnidaem»
Surah Al-Qasas, Verse 36


وَقَالَ مُوسَىٰ رَبِّيٓ أَعۡلَمُ بِمَن جَآءَ بِٱلۡهُدَىٰ مِنۡ عِندِهِۦ وَمَن تَكُونُ لَهُۥ عَٰقِبَةُ ٱلدَّارِۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلظَّـٰلِمُونَ

Va Mūso guft: «Parvardigoram ʙehtar medonad, ci kase hidojatro az nazdi Ū ovardaast va [ogohtar ast, ki] oqiʙati neki on saro ʙaroi kist. Be tardid, sitamgoron rostkor nameşavand»
Surah Al-Qasas, Verse 37


وَقَالَ فِرۡعَوۡنُ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلۡمَلَأُ مَا عَلِمۡتُ لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرِي فَأَوۡقِدۡ لِي يَٰهَٰمَٰنُ عَلَى ٱلطِّينِ فَٱجۡعَل لِّي صَرۡحٗا لَّعَلِّيٓ أَطَّلِعُ إِلَىٰٓ إِلَٰهِ مُوسَىٰ وَإِنِّي لَأَظُنُّهُۥ مِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

Fir'avn guft: «Ej ʙuzurgon, ma'ʙude ʙa çuz xud ʙarojaton nameşinosam, pas, ej Homon, ʙarojam otaşe ʙar gil ʙarafrūz [va xişt ʙipaz], on goh ʙurçi ʙalande ʙisoz, ʙoşad, ki az ma'ʙudi Mūso ʙoxaʙar şavam. Har cand ki hatman, ūro durūƣgū mepindoram»
Surah Al-Qasas, Verse 38


وَٱسۡتَكۡبَرَ هُوَ وَجُنُودُهُۥ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَظَنُّوٓاْ أَنَّهُمۡ إِلَيۡنَا لَا يُرۡجَعُونَ

Va ū [Fir'avn] va laşkarijonaş ʙa nohaq dar sarzamin [-i Misr] sarkaşī kardand va pindoştand, ki ʙa sūji Mo ʙozgardonda nameşavand
Surah Al-Qasas, Verse 39


فَأَخَذۡنَٰهُ وَجُنُودَهُۥ فَنَبَذۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡيَمِّۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلظَّـٰلِمِينَ

Pas, [mo] ū va laşkarijonaşro [ʙa azoʙ] furū giriftem va ononro ʙa darjo andoxtem. Pas, ʙingar, ki oqiʙati sitamgoron ci guna ʙud
Surah Al-Qasas, Verse 40


وَجَعَلۡنَٰهُمۡ أَئِمَّةٗ يَدۡعُونَ إِلَى ٱلنَّارِۖ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ لَا يُنصَرُونَ

Va ononro peşvojone qaror dodem, ki [pajravonaşonro] ʙa otaşi [duzax] da'vat mekardand va rūzi qijomat jorī nameşavand
Surah Al-Qasas, Verse 41


وَأَتۡبَعۡنَٰهُمۡ فِي هَٰذِهِ ٱلدُّنۡيَا لَعۡنَةٗۖ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ هُم مِّنَ ٱلۡمَقۡبُوحِينَ

Dar in dunjo ʙa dunʙolaşon la'nat ravon kardem va rūzi qijomat [niz] ziştmanzarand
Surah Al-Qasas, Verse 42


وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ مِنۢ بَعۡدِ مَآ أَهۡلَكۡنَا ٱلۡقُرُونَ ٱلۡأُولَىٰ بَصَآئِرَ لِلنَّاسِ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٗ لَّعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

Va ʙa rostī, pas az on ki ummathoi peşinro noʙud namudem, ʙa Mūso kitoʙ [Tavrot] dodem, ki [muştamil ʙar] ravşangariho va hidojat va rahmate ʙaroi mardum ʙud, ʙoşad, ki pand pazirand
Surah Al-Qasas, Verse 43


وَمَا كُنتَ بِجَانِبِ ٱلۡغَرۡبِيِّ إِذۡ قَضَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَى ٱلۡأَمۡرَ وَمَا كُنتَ مِنَ ٱلشَّـٰهِدِينَ

Va tu [ej pajomʙar] on goh ki farmoni [nuʙuvvat]-ro ʙa Mūso medodem, dar domanai ƣarʙī [-i kūhi Tūr] huzur nadoştī va az guvohon [niz] naʙudī
Surah Al-Qasas, Verse 44


وَلَٰكِنَّآ أَنشَأۡنَا قُرُونٗا فَتَطَاوَلَ عَلَيۡهِمُ ٱلۡعُمُرُۚ وَمَا كُنتَ ثَاوِيٗا فِيٓ أَهۡلِ مَدۡيَنَ تَتۡلُواْ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتِنَا وَلَٰكِنَّا كُنَّا مُرۡسِلِينَ

Va [Mo pas az Mūso] naslhoe ofaridem va solhoi tūlonī ʙar onon guzaşt [va pajmoni ilohiro faromūş kardand]. Va tu dar mijoni ahli Madjan iqomat nadoştī [ki az dostoni Mūso ʙoxaʙar ʙoşī va] ojoti Moro ʙar onon [mardumi Makka] ʙixonī, ʙalki Mo ʙudem, ki [in ojotro ʙa sūjat] mefiristodem
Surah Al-Qasas, Verse 45


وَمَا كُنتَ بِجَانِبِ ٱلطُّورِ إِذۡ نَادَيۡنَا وَلَٰكِن رَّحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَ لِتُنذِرَ قَوۡمٗا مَّآ أَتَىٰهُم مِّن نَّذِيرٖ مِّن قَبۡلِكَ لَعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

Va on goh ki [ʙa Mūso] nido dodem, tu dar kanori kūhi Tūr naʙudī, vale ʙa unvoni rahmate az sūji Parvadigorat [ʙa tu vahj namudem], to gurūhero, ki peş az tu ʙimdihandae ʙa suroƣaşon naomadaast, [ʙo in ojot] ʙim dihī, ʙoşad, ki pand pazirand
Surah Al-Qasas, Verse 46


وَلَوۡلَآ أَن تُصِيبَهُم مُّصِيبَةُۢ بِمَا قَدَّمَتۡ أَيۡدِيهِمۡ فَيَقُولُواْ رَبَّنَا لَوۡلَآ أَرۡسَلۡتَ إِلَيۡنَا رَسُولٗا فَنَتَّبِعَ ءَايَٰتِكَ وَنَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

[Bo kofiron itmomi huççat kardem] To vaqte ʙa kajfari korhoe, ki dar guzaşta murtakiʙ şudaand, musiʙate ʙa onho merasad, nagūjand: «Parvardigoro, caro pajomʙare ʙar mo nafiristodī, to az ojotat pajravī kunem va az mu'minon ʙoşem»
Surah Al-Qasas, Verse 47


فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ مِنۡ عِندِنَا قَالُواْ لَوۡلَآ أُوتِيَ مِثۡلَ مَآ أُوتِيَ مُوسَىٰٓۚ أَوَلَمۡ يَكۡفُرُواْ بِمَآ أُوتِيَ مُوسَىٰ مِن قَبۡلُۖ قَالُواْ سِحۡرَانِ تَظَٰهَرَا وَقَالُوٓاْ إِنَّا بِكُلّٖ كَٰفِرُونَ

Vale hangome ki [pajomʙari] haq az çoniʙi Mo ʙa suroƣaşon omad, [jahudijon az sari laçoçat] guftand: «Caro mu'çizote hammonand Mūso ʙa ū doda naşudaast»? [Dar posuxaşon ʙigū] «Magar [jahudijon] dar guzaşta mu'çizoti Mūsoro inkor nakardand»? Onon guftand: «[Qur'onu Tavrot] du çodu hastand, ki jakdigarro ta'jid mekunand» va guftand: «Mo tamomi [matoliʙi] onhoro inkor mekunem»
Surah Al-Qasas, Verse 48


قُلۡ فَأۡتُواْ بِكِتَٰبٖ مِّنۡ عِندِ ٱللَّهِ هُوَ أَهۡدَىٰ مِنۡهُمَآ أَتَّبِعۡهُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

Bigū: «Agar rostgūed, az çoniʙi Alloh taolo kitoʙe hidojatʙaxştar az in du [kitoʙ] ʙijovared, to man niz az on pajravī kunam»
Surah Al-Qasas, Verse 49


فَإِن لَّمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَكَ فَٱعۡلَمۡ أَنَّمَا يَتَّبِعُونَ أَهۡوَآءَهُمۡۚ وَمَنۡ أَضَلُّ مِمَّنِ ٱتَّبَعَ هَوَىٰهُ بِغَيۡرِ هُدٗى مِّنَ ٱللَّهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّـٰلِمِينَ

Pas, agar [Qurajş] ʙa darxostat posuxe nadodand, ʙidon, ki onon faqat az havoi nafsaşon pajravī mekunand va kist gumrohtar az on ki ʙiduni rahnamude az sūi Alloh taolo az havoi nafsaş pajravī mekunad? Be tardid, Alloh taolo gurūhi sitamgorro hidojat namekunad
Surah Al-Qasas, Verse 50


۞وَلَقَدۡ وَصَّلۡنَا لَهُمُ ٱلۡقَوۡلَ لَعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

Va ʙa rostī, Mo in ojot [va hikojot]-ro jake pas az digare ʙaroi onon [muşrikonu jahudijon] nozil kardem, ʙoşad, ki pand girand
Surah Al-Qasas, Verse 51


ٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِهِۦ هُم بِهِۦ يُؤۡمِنُونَ

Kasone, ki peş az in [ojoti ilohī] ʙa onon kitoʙ [Tavrot] dodaem, ʙa in [Qur'on] niz imon meovarand
Surah Al-Qasas, Verse 52


وَإِذَا يُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِهِۦٓ إِنَّهُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّنَآ إِنَّا كُنَّا مِن قَبۡلِهِۦ مُسۡلِمِينَ

Va cun [ojotaş] ʙar onon xonda meşavad, megūjand: «Ba on imon ovardem. Jaqinan, suxani haqqe ast az çoniʙi Parvardigoramon. Ba rostī, ki Mo peş az [nuzuli] on niz taslim [-i farmoni Parvardigor] ʙudaem»
Surah Al-Qasas, Verse 53


أُوْلَـٰٓئِكَ يُؤۡتَوۡنَ أَجۡرَهُم مَّرَّتَيۡنِ بِمَا صَبَرُواْ وَيَدۡرَءُونَ بِٱلۡحَسَنَةِ ٱلسَّيِّئَةَ وَمِمَّا رَزَقۡنَٰهُمۡ يُنفِقُونَ

Inonand, ki ʙa posi on ki şikeʙoī kardand, podoşaşonro du ʙor megirand va ʙo korhoi nek [gunohon va] ʙadihoro daf' mekunand va az on ci ʙa onon rūzī dodaem, infoq menamojand
Surah Al-Qasas, Verse 54


وَإِذَا سَمِعُواْ ٱللَّغۡوَ أَعۡرَضُواْ عَنۡهُ وَقَالُواْ لَنَآ أَعۡمَٰلُنَا وَلَكُمۡ أَعۡمَٰلُكُمۡ سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡ لَا نَبۡتَغِي ٱلۡجَٰهِلِينَ

Va har goh suxane ʙehuda [va noşoista az ahli kitoʙ] meşunavand, [ʙo ʙetavaççuhī] az on rūj megardonand va megūjand: «[Podoşi] Korhoi mo ʙaroi most va [kajfari] korhoi şumo az oni şumost, [şumo az ozoru nosozii mo] dar amoned. Mo ʙa dunʙoli [hamsuhʙatī ʙo] çohilon nestem»
Surah Al-Qasas, Verse 55


إِنَّكَ لَا تَهۡدِي مَنۡ أَحۡبَبۡتَ وَلَٰكِنَّ ٱللَّهَ يَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُهۡتَدِينَ

[Ej pajomʙar] Be tardid, tu har kiro dūst doşta ʙoşī, nametavonī [ʙa içʙor ʙa rohi rost] hidojat kunī, ʙalki Alloh taolo ast, ki har kasro ʙixohad, hidojat mekunad va ٕŪ ʙa [holi] rohjoftagon donotar ast
Surah Al-Qasas, Verse 56


وَقَالُوٓاْ إِن نَّتَّبِعِ ٱلۡهُدَىٰ مَعَكَ نُتَخَطَّفۡ مِنۡ أَرۡضِنَآۚ أَوَلَمۡ نُمَكِّن لَّهُمۡ حَرَمًا ءَامِنٗا يُجۡبَىٰٓ إِلَيۡهِ ثَمَرَٰتُ كُلِّ شَيۡءٖ رِّزۡقٗا مِّن لَّدُنَّا وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

Va [muşrikon] guftand: «Agar hamrohi tu az hidojat pajravī kunem, moro az sarzaminamon meraʙojand». Ojo mo ononro dar harami amne çoj nadodem, ki anvoi mahsulot – ʙa unvoni rūzie az çoniʙi Mo – ʙa sūjaşon sarozer megardad? Vale ʙeştaraşon [qadri ne'mathoi ilohiro] namedonand
Surah Al-Qasas, Verse 57


وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةِۭ بَطِرَتۡ مَعِيشَتَهَاۖ فَتِلۡكَ مَسَٰكِنُهُمۡ لَمۡ تُسۡكَن مِّنۢ بَعۡدِهِمۡ إِلَّا قَلِيلٗاۖ وَكُنَّا نَحۡنُ ٱلۡوَٰرِثِينَ

Va ci ʙisjor [mardumi] şahrhoero noʙud soxtem, ki dar haqqi ne'mathoi ilohī nosiposī karda ʙudand. In xonahoi [vajronşudai] onon ast, ki pas az eşon çuz andake - [kase] dar onho sukunat nakardaast va Mo vorisi onon ʙudem
Surah Al-Qasas, Verse 58


وَمَا كَانَ رَبُّكَ مُهۡلِكَ ٱلۡقُرَىٰ حَتَّىٰ يَبۡعَثَ فِيٓ أُمِّهَا رَسُولٗا يَتۡلُواْ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتِنَاۚ وَمَا كُنَّا مُهۡلِكِي ٱلۡقُرَىٰٓ إِلَّا وَأَهۡلُهَا ظَٰلِمُونَ

Va Parvardigorat hargiz [mardumi] şahrhoro noʙud namekunad, magar on ki dar şahri ʙuzurge az onho [hamcun Makka] pajomʙare ʙifiristad, ki ojoti Moro ʙar onon ʙixonad. Va Mo hargiz şahrhoro noʙud nakardem, magar on ki sokinonaş [kofiru] sitamgor ʙudaand
Surah Al-Qasas, Verse 59


وَمَآ أُوتِيتُم مِّن شَيۡءٖ فَمَتَٰعُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَزِينَتُهَاۚ وَمَا عِندَ ٱللَّهِ خَيۡرٞ وَأَبۡقَىٰٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

Va on ci ʙa şumo doda şudaast, ʙahra [-i guzaro] va zinati zindagii dunjost va on ci nazdi Alloh taolo ast, ʙehtar va pojdortar ast. Ojo nameandeşed
Surah Al-Qasas, Verse 60


أَفَمَن وَعَدۡنَٰهُ وَعۡدًا حَسَنٗا فَهُوَ لَٰقِيهِ كَمَن مَّتَّعۡنَٰهُ مَتَٰعَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا ثُمَّ هُوَ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ مِنَ ٱلۡمُحۡضَرِينَ

Ojo kase, ki ʙa ū va'dai naku dodaem va ʙa on xohad rasid, hamcun kasest, ki ūro az ʙahrai zindagii dunjo ʙarxūrdor soxtaem va rūzi qijomat az [çumlai] ehzorşudagon [dar otaşi duzax] ast
Surah Al-Qasas, Verse 61


وَيَوۡمَ يُنَادِيهِمۡ فَيَقُولُ أَيۡنَ شُرَكَآءِيَ ٱلَّذِينَ كُنتُمۡ تَزۡعُمُونَ

Va [jod kun az] rūze, ki Alloh taolo ʙa onon nido medihad va megūjad: «Afrode, ki şarikoni man [dar parastiş] mepindoşted, kuço hastand?»
Surah Al-Qasas, Verse 62


قَالَ ٱلَّذِينَ حَقَّ عَلَيۡهِمُ ٱلۡقَوۡلُ رَبَّنَا هَـٰٓؤُلَآءِ ٱلَّذِينَ أَغۡوَيۡنَآ أَغۡوَيۡنَٰهُمۡ كَمَا غَوَيۡنَاۖ تَبَرَّأۡنَآ إِلَيۡكَۖ مَا كَانُوٓاْ إِيَّانَا يَعۡبُدُونَ

Kasone [az saroni kofiron], ki azoʙ ʙarojaşon hatmī ast, megūjand: «Parvardigoro, inho kasone hastand, ki mo gumrohaşon kardem. [Ore] Ononro gumroh kardem, cunon ki [xud niz] gumroh şudem. Az [şirku tavassuli] eşon ʙa sūjat ʙezorī meçūem. [Dar haqiqat] Onon moro nameparastidand [ʙalki şajtonro parastiş mekardand]»
Surah Al-Qasas, Verse 63


وَقِيلَ ٱدۡعُواْ شُرَكَآءَكُمۡ فَدَعَوۡهُمۡ فَلَمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَهُمۡ وَرَأَوُاْ ٱلۡعَذَابَۚ لَوۡ أَنَّهُمۡ كَانُواْ يَهۡتَدُونَ

Va [ʙa muşrikon] gufta meşavad: «Şarikonatonro [ki ʙa çoji Alloh taolo meparastided] faro ʙixoned [to joriaton kunand]». Pas, ononro mexonand, vale posuxe ʙa eşon namedihand va azoʙi [duzax]-ro meʙinand [va orzu mekunand], koş hidojatjofta ʙudand
Surah Al-Qasas, Verse 64


وَيَوۡمَ يُنَادِيهِمۡ فَيَقُولُ مَاذَآ أَجَبۡتُمُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

Va rūze, ki [Alloh taolo] ononro nido medihad va mefarmojad: «Ba [da'vati] pajomʙaron ci posuxe doded?»
Surah Al-Qasas, Verse 65


فَعَمِيَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡأَنۢبَآءُ يَوۡمَئِذٖ فَهُمۡ لَا يَتَسَآءَلُونَ

Dar on rūz hamai daloil [va ʙahonahoe, ki ʙaroi tavçeh dorand] az onon pinhon megardad va az [şiddati azoʙ az holi] jakdigar namepursand
Surah Al-Qasas, Verse 66


فَأَمَّا مَن تَابَ وَءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا فَعَسَىٰٓ أَن يَكُونَ مِنَ ٱلۡمُفۡلِحِينَ

Ammo kase, ki tavʙa kunad va imon ovarad va kori şoista ançom dihad, umed ast, ki az rastagoron ʙoşad
Surah Al-Qasas, Verse 67


وَرَبُّكَ يَخۡلُقُ مَا يَشَآءُ وَيَخۡتَارُۗ مَا كَانَ لَهُمُ ٱلۡخِيَرَةُۚ سُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

Va Parvardigorat har ci ʙixohad, meofarinad va [har kiro ʙixohad ʙa parastiş va pajomʙarī] ʙarmeguzinad. Muşrikon ixtijore nadorand [ki dar in mavrid e'tiroz kunand]. Alloh taolo munazzah va ʙartar ast az on ci ʙo Ū şarik medonand
Surah Al-Qasas, Verse 68


وَرَبُّكَ يَعۡلَمُ مَا تُكِنُّ صُدُورُهُمۡ وَمَا يُعۡلِنُونَ

Va Parvardigorat on ci dar sinahojaşon pinhon mekunand va on ci oşkor mesozand, [hamaro] medonad
Surah Al-Qasas, Verse 69


وَهُوَ ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ لَهُ ٱلۡحَمۡدُ فِي ٱلۡأُولَىٰ وَٱلۡأٓخِرَةِۖ وَلَهُ ٱلۡحُكۡمُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

Va Ū Alloh taolo ast, ki heç ma'ʙude [ʙar haq] çuz Ū nest. Sitoiş dar dunjovu oxirat ʙaroi Ūst va hukm [-u farmonravoī niz] az oni Ūst va [hamagī] ʙa sūji Ū ʙozgardanda meşaved
Surah Al-Qasas, Verse 70


قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِن جَعَلَ ٱللَّهُ عَلَيۡكُمُ ٱلَّيۡلَ سَرۡمَدًا إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ مَنۡ إِلَٰهٌ غَيۡرُ ٱللَّهِ يَأۡتِيكُم بِضِيَآءٍۚ أَفَلَا تَسۡمَعُونَ

[Ba muşrikon] ʙigū: «Ba man ʙigūed, agar Alloh taolo [torikii] şaʙro to rūzi qijomat ʙar şumo pojanda gardonad, kadom ma'ʙud ʙa çuz Alloh taolo ʙarojaton ravşanī meovarad? Ojo [suxani haqro] nameşunaved
Surah Al-Qasas, Verse 71


قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِن جَعَلَ ٱللَّهُ عَلَيۡكُمُ ٱلنَّهَارَ سَرۡمَدًا إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ مَنۡ إِلَٰهٌ غَيۡرُ ٱللَّهِ يَأۡتِيكُم بِلَيۡلٖ تَسۡكُنُونَ فِيهِۚ أَفَلَا تُبۡصِرُونَ

Bigū “Ba man ʙigūed, agar Alloh taolo [rūşnoii] rūzro to rūzi qijomat ʙar şumo pojanda gardonad, kadom ma'ʙud ʙa çuz Alloh taolo ʙarojaton şaʙe meovarad, ki dar on orom ʙigired? Ojo [in nişonahoi qudrati ilohiro] nameʙined
Surah Al-Qasas, Verse 72


وَمِن رَّحۡمَتِهِۦ جَعَلَ لَكُمُ ٱلَّيۡلَ وَٱلنَّهَارَ لِتَسۡكُنُواْ فِيهِ وَلِتَبۡتَغُواْ مِن فَضۡلِهِۦ وَلَعَلَّكُمۡ تَشۡكُرُونَ

Va Alloh taolo az rahmati xeş şaʙu rūzro ʙarojaton qaror dod, to dar şaʙ orom gired va dar rūz [taloş kuned va] az ʙaxşişi Ū [rūzī] ʙiçūed va ʙoşad, ki sipos guzored
Surah Al-Qasas, Verse 73


وَيَوۡمَ يُنَادِيهِمۡ فَيَقُولُ أَيۡنَ شُرَكَآءِيَ ٱلَّذِينَ كُنتُمۡ تَزۡعُمُونَ

Va [jod kun az] rūze, ki Alloh taolo ʙa onon nido medihad va megūjad: «Afrode, ki şarikoni man [dar parastiş] mepindoşted, kuço hastand?»
Surah Al-Qasas, Verse 74


وَنَزَعۡنَا مِن كُلِّ أُمَّةٖ شَهِيدٗا فَقُلۡنَا هَاتُواْ بُرۡهَٰنَكُمۡ فَعَلِمُوٓاْ أَنَّ ٱلۡحَقَّ لِلَّهِ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

Va az har ummate guvohe ʙarmeguzinem [ki pajomʙari onon ast va dar mavridi kufraşon şahodat medihad]. Sipas ʙa onon megūem: «Daleli [kufru şirki] xeşro ʙijovared», pas, medonand, ki haq az oni Alloh taolo ast va durūƣhoe, ki meʙoftand [va on ci muşrikona meparastidand], mahvu noʙud gaştaast
Surah Al-Qasas, Verse 75


۞إِنَّ قَٰرُونَ كَانَ مِن قَوۡمِ مُوسَىٰ فَبَغَىٰ عَلَيۡهِمۡۖ وَءَاتَيۡنَٰهُ مِنَ ٱلۡكُنُوزِ مَآ إِنَّ مَفَاتِحَهُۥ لَتَنُوٓأُ بِٱلۡعُصۡبَةِ أُوْلِي ٱلۡقُوَّةِ إِذۡ قَالَ لَهُۥ قَوۡمُهُۥ لَا تَفۡرَحۡۖ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلۡفَرِحِينَ

Qorun az qavmi Mūso ʙud, ammo ʙar onon faxrfurūşī namud va az gançina on qadar ʙa vaj doda ʙudem, ki [hatto] hamli kalidhojaş ʙaroi gurūhe nerumand muşkil ʙud. Hangome ki [mardumi] qavmaş ʙa ū guftand: «[Ba xotiri sarvatat cunin maƣruru] sarmast naʙoş. Be tardid, Alloh taolo sarmastonro dūst namedorad
Surah Al-Qasas, Verse 76


وَٱبۡتَغِ فِيمَآ ءَاتَىٰكَ ٱللَّهُ ٱلدَّارَ ٱلۡأٓخِرَةَۖ وَلَا تَنسَ نَصِيبَكَ مِنَ ٱلدُّنۡيَاۖ وَأَحۡسِن كَمَآ أَحۡسَنَ ٱللَّهُ إِلَيۡكَۖ وَلَا تَبۡغِ ٱلۡفَسَادَ فِي ٱلۡأَرۡضِۖ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

Va ʙo on ci Alloh taolo ʙa tu ʙaxşidaast, [savoʙi] saroi oxiratro ʙiçūj va [dar ajni hol] ʙahraatro az [zindagii] dunjo niz faromūş nakun va cunon ki Alloh taolo ʙa tu nekī kardaast, tu niz [ʙa ʙandagonaş] nekī kun va hargiz dar paji taʙahkorī [va fasod] dar zamin naʙoş. Be tardid, Alloh taolo mufsidonro dūst namedorad»
Surah Al-Qasas, Verse 77


قَالَ إِنَّمَآ أُوتِيتُهُۥ عَلَىٰ عِلۡمٍ عِندِيٓۚ أَوَلَمۡ يَعۡلَمۡ أَنَّ ٱللَّهَ قَدۡ أَهۡلَكَ مِن قَبۡلِهِۦ مِنَ ٱلۡقُرُونِ مَنۡ هُوَ أَشَدُّ مِنۡهُ قُوَّةٗ وَأَكۡثَرُ جَمۡعٗاۚ وَلَا يُسۡـَٔلُ عَن ذُنُوبِهِمُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ

[Qorun] guft: «On ci ʙa man doda şuda, dar natiçai [qudratu] donişest, ki nazdi man ast». Ojo namedonist, ki Alloh taolo naslhoero peş az vaj noʙud karda ʙud, ki az ū nerumandtar va sarvatmandtar ʙudand? Va [rūzi qijomat] az muçrimon dar ʙorai gunohonaşon suol nameşavad [zero Alloh taolo hamaro medonad]
Surah Al-Qasas, Verse 78


فَخَرَجَ عَلَىٰ قَوۡمِهِۦ فِي زِينَتِهِۦۖ قَالَ ٱلَّذِينَ يُرِيدُونَ ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَا يَٰلَيۡتَ لَنَا مِثۡلَ مَآ أُوتِيَ قَٰرُونُ إِنَّهُۥ لَذُو حَظٍّ عَظِيمٖ

On goh Qorun ʙo [taçammulotu] zinathojaş dar ʙaroʙari qavmaş zohir şud. Afrode [az atrofijoni ū], ki xostori zindagii dunjo ʙudand, guftand: «Ej koş, hammonandi on ci ʙa Qorun doda şudaast, mo niz doştem. Voqean, ū ʙahrai ʙuzurge [az moli dunjo] dorad»
Surah Al-Qasas, Verse 79


وَقَالَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡعِلۡمَ وَيۡلَكُمۡ ثَوَابُ ٱللَّهِ خَيۡرٞ لِّمَنۡ ءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗاۚ وَلَا يُلَقَّىٰهَآ إِلَّا ٱلصَّـٰبِرُونَ

Ammo kasone, ki doniş [-i haqiqī] jofta ʙudand, guftand: «Voj ʙar şumo! Baroi kase, ki imon ovardaast va korhoi şoista mekunad, savoʙi ilohī ʙehtar ast va in [suxan]-ro kasone ʙa çuz şikeʙojon namepazirand»
Surah Al-Qasas, Verse 80


فَخَسَفۡنَا بِهِۦ وَبِدَارِهِ ٱلۡأَرۡضَ فَمَا كَانَ لَهُۥ مِن فِئَةٖ يَنصُرُونَهُۥ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُنتَصِرِينَ

On goh Qorunro hamrohi [xonaaş dar zamin furu ʙurdem, pas, heç gurūhe nadoşt, ki dar ʙaroʙari [azoʙi] Alloh taolo joriaş kunand va [xud niz] natavonist ʙa xeştan jorī rasonad
Surah Al-Qasas, Verse 81


وَأَصۡبَحَ ٱلَّذِينَ تَمَنَّوۡاْ مَكَانَهُۥ بِٱلۡأَمۡسِ يَقُولُونَ وَيۡكَأَنَّ ٱللَّهَ يَبۡسُطُ ٱلرِّزۡقَ لِمَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦ وَيَقۡدِرُۖ لَوۡلَآ أَن مَّنَّ ٱللَّهُ عَلَيۡنَا لَخَسَفَ بِنَاۖ وَيۡكَأَنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلۡكَٰفِرُونَ

Va kasone, ki dirūz orzu mekardand, ʙa çoji ū ʙoşand, ʙomdod [-i rūzi ʙa'd] meguftand: «Voj ʙar mo! Gūī Alloh taolo ast, ki [ne'matu] rūziro ʙar har ki ʙixohad gusturda medorad va [jo] tang megirad. Agar Alloh taolo ʙar mo minnat nanihoda ʙud, hatman, moro [niz ʙa sazoi suxanonamon ʙa ƶarfoi zamin] furū meʙurd. Ej voj! Gūī kofiron hargiz rastagor nameşavand
Surah Al-Qasas, Verse 82


تِلۡكَ ٱلدَّارُ ٱلۡأٓخِرَةُ نَجۡعَلُهَا لِلَّذِينَ لَا يُرِيدُونَ عُلُوّٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا فَسَادٗاۚ وَٱلۡعَٰقِبَةُ لِلۡمُتَّقِينَ

In saroi oxiratro [faqat] ʙaroi kasone qaror medihem, ki xohoni gardankaşī va fasod dar zamin nestand va sarançomi nek az oni parhezkoron ast
Surah Al-Qasas, Verse 83


مَن جَآءَ بِٱلۡحَسَنَةِ فَلَهُۥ خَيۡرٞ مِّنۡهَاۖ وَمَن جَآءَ بِٱلسَّيِّئَةِ فَلَا يُجۡزَى ٱلَّذِينَ عَمِلُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ إِلَّا مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

[Rūzi qijomat] Har ki nekī ʙijovarad, [podoşe] ʙehtar az on xohad doşt va har ki ʙadī ʙijovarad, [ʙidonad, ki] kasone, ki korhoi noşoista kardaand, çuz [ʙa miqdori] on ci mekardand, kajfar nameʙinand
Surah Al-Qasas, Verse 84


إِنَّ ٱلَّذِي فَرَضَ عَلَيۡكَ ٱلۡقُرۡءَانَ لَرَآدُّكَ إِلَىٰ مَعَادٖۚ قُل رَّبِّيٓ أَعۡلَمُ مَن جَآءَ بِٱلۡهُدَىٰ وَمَنۡ هُوَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

Hamon [Parvardigore], ki Qur'onro [nozil namud va taʙliƣaşro] ʙar tu voçiʙ kard, hatman, turo ʙa çojgohat [dar Makka] ʙozmegardonad. Bigū: «Parvardigoram ʙehtar medonad, ci kase hidojat ovardaast va ci kase dar gumrohii oşkor ast»
Surah Al-Qasas, Verse 85


وَمَا كُنتَ تَرۡجُوٓاْ أَن يُلۡقَىٰٓ إِلَيۡكَ ٱلۡكِتَٰبُ إِلَّا رَحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَۖ فَلَا تَكُونَنَّ ظَهِيرٗا لِّلۡكَٰفِرِينَ

Va [peş az ʙi'sat] tu orzu nadoştī, ki in kitoʙ [-i osmonī] ʙar tu nozil şavad. [In naʙud] Magar rahmate az çoniʙi Parvardigorat. Pas, hargiz puştiʙoni kofiron naʙoş
Surah Al-Qasas, Verse 86


وَلَا يَصُدُّنَّكَ عَنۡ ءَايَٰتِ ٱللَّهِ بَعۡدَ إِذۡ أُنزِلَتۡ إِلَيۡكَۖ وَٱدۡعُ إِلَىٰ رَبِّكَۖ وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

Va maʙodo [kofiron] turo az [taʙliƣi] ojoti ilohī – pas az on ki ʙar tu nozil şud – ʙozdorand! Va [mardumro] ʙa sūji Parvardigorat da'vat kun va hargiz az muşrikon naʙoş
Surah Al-Qasas, Verse 87


وَلَا تَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۘ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۚ كُلُّ شَيۡءٍ هَالِكٌ إِلَّا وَجۡهَهُۥۚ لَهُ ٱلۡحُكۡمُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

Va ma'ʙudi digare ʙo Alloh taolo [ʙa nijoiş] naxon. Heç ma'ʙude [ʙa haq] çuz Ū nest. Hama ciz fanopazir ast, magar [zoti çovid va] rūji Ū. Farmonravoī [tanho] az oni Ūst va [rūzi qijomat hamagī] ʙa peşgohaş ʙozgardonda meşaved
Surah Al-Qasas, Verse 88


Author: Www.islamhouse.com


<< Surah 27
>> Surah 29

Tajik Translations by other Authors


Tajik Translation By Abdolmohammad Ayati
Tajik Translation By Abdolmohammad Ayati
Tajik Translation By Abdolmohammad Ayati
Tajik Translation By Khoja Mirov
Tajik Translation By Khoja Mirov
Tajik Translation By Khoja Mirov
Tajik Translation By Www.islamhouse.com
Tajik Translation By Www.islamhouse.com
Tajik Translation By Www.islamhouse.com
Popular Areas
Apartments for rent in Dubai Apartments for rent Abu Dhabi Villas for rent in Dubai House for rent Abu Dhabi Apartments for sale in Dubai Apartments for sale in Abu Dhabi Flat for rent Sharjah
Popular Searches
Studios for rent in UAE Apartments for rent in UAE Villas for rent in UAE Apartments for sale in UAE Villas for sale in UAE Land for sale in UAE Dubai Real Estate
Trending Areas
Apartments for rent in Dubai Marina Apartments for sale in Dubai Marina Villa for rent in Sharjah Villa for sale in Dubai Flat for rent in Ajman Studio for rent in Abu Dhabi Villa for rent in Ajman
Trending Searches
Villa for rent in Abu Dhabi Shop for rent in Dubai Villas for sale in Ajman Studio for rent in Sharjah 1 Bedroom Apartment for rent in Dubai Property for rent in Abu Dhabi Commercial properties for sale
© Copyright Dubai Prayer Time. All Rights Reserved
Designed by Prayer Time In Dubai